Geminacija

Geminacija, arba dvigubinimas (lot. geminō 'dvigubinu, dvejinu') – tokių pačių arba artimų (skardusis – duslusis) priebalsių ėjimas iškart vienas po kito, priebalsių ilginimas. Geminacija atsiranda dėl skirtingų priežasčių ir gali turėti skirtingą paskirtį. Geminacija retorikoje – kontaktinis to paties žodžio arba sakinio dalies kartojimas stilistiniais tikslais.

Geminacijos pavyzdžiaiKeisti

Baltų kalbosKeisti

  • Priebalsių sankirta dūriniuose
latv. pamats 'pagrindas, pamatas' + tonis 'priegaidė; tonas' = pamattonis 'pagrindinė priegaidė; pagrindinis tonas'.
liet. švarus + raštas = švarraštis; paprastai liet. k. sudvigubinti priebalsiai tariant neilginami.
lat. izzust 'pradingti', liet. užželti
visa [vis:a] 'visà'
upe [up:e] 'upė'
  • Istoriškai išnykusios geminatos
latv. rast 'rasti', liet. rasti < *radtei; plg. liet. rado, latv. rada 'rado' ir bendraties priesaga -t, -ti.

Italų kalbaKeisti

  • Žodžių skyrimo paskirtis
coma 'koma' – comma 'punktas, skirsnis'
pala 'kastuvas' – palla 'kamuolys'

Lotynų kalbaKeisti

  • Asimiliacija
affero < ad-fero 'atnešu'[1]
  • Ekspresinis dvigubinimas
bucca 'skruostas' [2]

Suomių kalbaKeisti

  • Formų skyrimo paskirtis

Suomių kalboje geminacija atsiranda dėl šiai kalbai būdingos stipriųjų ir silpnųjų priebalsių laipsnių šaknyje kaitos.

  • Linksniavimas
harakka 'šarka' (vardininkas) – harakan 'šarkos' (kilmininkas)
  • Asmenavimas
antaa 'duoti' – annat 'duodi'

Japonų kalbaKeisti

  • Žodžių skyrimo paskirtis
kite 'ateiti' – kitte 'pašto ženklas'

Vokiečių kalbaKeisti

  • Vokiečių kalboje geminatos taip pat kartais susidaro žodžių arba morfemų sandūrose:[3]
annehmen [ˈan‿ne: mən] 'priimti'
am Mittag [ˈam‿mɪtɑ:k] 'vidurdienį'

(Sudvigubintų priebalsių rašymas paprastai nerodo geminacijos, šitaip žymimas prieš priebalsį einančio balsio trumpumas:

beten [ˈbe: ten] 'melstis' – Bett [bet] 'lova'.)

Geminacija retorikojeKeisti

Tas pats dėmuo kartojamas, dvigubinamas be formos pokyčių, jis neatskiriamas kitais dėmenimis. Taip siekiama atkreipti skaitytojo dėmesį, sustiprinti reikšmę arba sukurti norimą skambesį.[4]

Iš negandingų vakarų
Audrų perkūnijų prikrauti
Lingavo debesų laivai.
Tada graži, graži buvai,
Akim tyliųjų ežerų...
Lyg eidama linelių rauti.

(S. Nėris „Lietuvai”)

ŠaltiniaiKeisti

  1. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 121. 
  2. Тронский, И.М. (2001). Историческая грамматика латинского языка. M.: Индрик. p. 115. 
  3. МилюковаН.А., Норк О.А. (2004). Фонетика немецкого языка. M.: Academia. p. 176. 
  4. Горло Е.А. Синтаксические средства воздействия в поэтическом тексте.