Amamių kalbos
KalbamaAmami salos, Japonija
KilmėJaponų kalbos

 Riūkiū
  Šiaurės riukiu

   Amamių kalbos
Rašto sistemoshiragana arba katakana

Amamių kalbos arba Amamio kalbos – Amami salose (Kagošimos prefektūroje, Japonijoje) vartojama tarmių grupė. Visos tarmės priklauso šiauriniam Riukiu kalbų pogrupiui.

Klasifikacija redaguoti

Amamių kalbas sudaro 5 kalbų ir tarmių grupė. Beveik visos jų turi atskirą ISO 639-3 kodą:[1][2]

Okinoerabu ir jorono tarmės kartais grupuojamos kaip kunigamių kalbos tarmių grupė.[3] Amami kalbos UNESCO Nykstančių kalbų atlase įtrauktos į kalbų kategoriją, kurių būklė kelią susirūpinimą.[4] Nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio vietoje amamių kalbų ėmė plisti saldžios bulvės normine kalba (jap. 唐芋普通語) vadinamas sociolektas, kai į japonų kalbą įterpiami pavieniai amamiški žodžiai.[5]

Šiek tiek dedama pastangų amamių kalbas populiarinti ir gaivinti – per radiją transliuojant mankštas amamių kalba, organizuojant salų kalbų dieną kartą metuose ir panašiomis iniciatyvomis. Nepaisant nedidelio šnekančiųjų skaičiaus ir mažesnio paplitimo internete ar literatūroje, lyginant su okinavų, mijakų ar jonagunių kalbomis, tarp šnekančiųjų amamių kalbomis pastebima mažesnė savistigmatizacija ir vietinių kalbų išstūmimas iš privataus gyvenimo sričių vyksta lėčiau.[6]

1995 m. Mijara Šinšio yra išleidęs amamių kalbos gramatiką.[6]

Pavyzdžiai redaguoti

Žemiau pateikti pavyzdžiai, iliustruojantys amamių tarmių grupės įvairovę.[7]

Skirtingų tarmių ir patarmių skirtumų pavyzdžiai
Tarmės/kalbos
grupė
Patarmė „Ačiū“ „Laba diena“ „Labas vakaras“
Kikajo Kikajo tarmė うふくんでーる Keli skirtingi būdai Keli skirtingi būdai
Amamio Ošimos Tacugo ありがたさまありょん
(arigatasamaarion)
Nėra duomenų Nėra duomenų
Amamio Ošimos Amamio miesto ありがっさまありょん
(arigassamaarion)
うがみんしょら
(ugaminšiora)
よーね や うがみんしょら
(joone ja ugaminšiora)
Amamio Ošimos Jamato ありぎゃっさま
(arigiassama)
おがみんしょーら
(ogaminšioora)
よーね おがみん しょーら
(joone ogamin šioora)
Amamio Ošimos Ukeno ありがてさまあ
(arigatesamaa)
ひんまんきゃや
(hinmankiaja)
よーねんきゃや
(joonenkiaja)
Amamio Ošimos Setoučio ありげてぃさま
(arigetisama)
うがみんしょーら
(ugaminšioora)
よーねんや うがみんしょーら
(joonenja ugaminšioora)
Tokunošimos Amagio おぼらだりん
(obaradarin)
きゅー うがめーら
(kiū ugameera)
よーね うがめーら
(joone ugameera)
Tokunošimos Tokunošimo うぼらだれん
(ubaradaren)
きゅうや うがめら
(kiūja ugamera)
ゆさいや
(jusaija)
Tokunošimos Iseno うぼーらーだに
(ubaaraadani)
きゅー うがめぇーら
(kiū ugameera)
よーねぃー うがめぇーら
(jony ugameera)
Okinoerabu Vadomario みへでぃろ
(mihediro)
うがみゃぶら
(ugamiabura)
Keli skirtingi būdai
Okinoerabu Činos みへでぃろどー
(mihedirodoo)
うがみゃぶら
(ugamiabura)
うがまー
(ugamaa)
Jorono tarmė Jorono とーとぅがなし
(tootuganaši)
ふがみゃーびらん
(fugamiaabiran)
ふがみゃーびらん
(ugamiaabiran)

Šaltiniai redaguoti

  1. „Did you know Amami-North Okinawan is endangered?“. Endangered Languages (anglų). Nuoroda tikrinta 2020-10-23.[neveikianti nuoroda]
  2. „ISO 639 Code Tables | ISO 639-3“. iso639-3.sil.org. Nuoroda tikrinta 2020-10-23.
  3. Handbook of the Ryukyuan Languages History, Structure and Use. De Gruyter Mouton. 2015. p. 375. {{cite book}}: Citata turi nebenaudojamą parametrą |authors= (pagalba)
  4. Moseley, Christopher (ed.). 2010. Atlas of the World’s Languages in Danger, 3rd edn. Paris, UNESCO Publishing. Versija internete: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas
  5. Macumoto Hiratake ir Tabata Čiaki (2012 m.)「【フォーラム】奄美語の現況から」日本言語学会『言語研究』142:143-154
  6. 6,0 6,1 Heinrich, Patrick; Bairon, Fija; Brenzinger, Matthias (2009). „The Ryukyus and the New, But Endangered, Kalbos of Japan“. The Asia-Pacific Journal. 7.
  7. https://www.yuijima.com/%E5%A5%84%E7%BE%8E%E7%B4%B9%E4%BB%8B/%E5%A5%84%E7%BE%8E%E5%9C%B0%E5%8C%BA%E6%96%B9%E8%A8%80/