Glotalizacija

balsaskylės užgniaužimas

Glotalizacija – artikuliavimo būdas, kuomet kalbos garsai realizuojami visiškai arba iš dalies uždarant balsaskylę (balso plyšį).[1]

Jei glotalizacija vyksta susiaurinant, o ne visiškai uždarant balsaskylę, glotalizacija reiškiasi žemų dažnių nereguliariais balso klostės svyravimais, dėl kurių atsiranda kalbotyroje vadinamas „gergždžiantis balsas“. Kartais fonetikos specialistai dėl šios priežasties daro skirtumą tarp glotalizacijos ir glotalinių okliuzinių priebalsių, vis dėlto toks skirtumas, suprantama, nulemtas subjektyvių kriterijų.

Pastovi pradžios balsio glotalizacija kai kuriose kalbose yra fonetinis požymis. Lietuvių kalboje šio reiškinio nėra, tačiau vokiečių kalboje jis reiškiasi kaip antrinė artikuliacija, t. y. lydi, pavyzdžiui, okliuzinių priebalsių artikuliaciją.[2]

Balsaskylės sanglauda svarbi tariant ejektyvinius priebalsius.

Glotalinių priebalsių pavyzdžiai – [ʔ], [ɦ], [h].

IšnašosKeisti

  1. A. Girdenis (1967), Mažeikių tarmės priegaidžių fonetinės ypatybės, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai, kalbotyra, XV, p. 33 
  2. Лексикон лингвистики, Hadumod Bußmann, 2002.