Nuodai
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Nuodai – įvairios biologiškai aktyvios medžiagos, galinčios sukelti reikšmingus organizmo funkcijų sutrikimus ar mirtį.
Žinduolius veikiantys nuodai skirstomi pagal poveikio mechanizmą.
Korozyviniai redaguoti
Nudegina, mechaniškai pažeidžia organizmo audinius, fiziškai suardo ląsteles. Mirtis ištinka dėl mechaninių organizmo pažeidimų. Iš šios grupės medžiagų mažiausiai pavojingi įvairūs oksidatoriai.
- Rūgštys (pvz., sieros rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis)
- Šarmai (pvz., kaustinė soda)
- Oksidatoriai (pvz., vandenilio peroksidas, kalio permanganatas, chromo oksidas)
- Reduktoriai (pvz., baltasis fosforas, siera)
Metaboliniai redaguoti
Metaboliniai nuodai pažeidžia organizmo medžiagų apykaitą, pvz. deguonies. Mirtis ištinka dėl tam tikrų medžiagų apykaitos sutrikimų. Žinomiausias iš metabolinių nuodų – smalkės (anglies monoksidas), blokuojančios hemoglobiną. Kai kurie iš metabolinių nuodų gali būti ribotai naudojami, kaip vaistai, pvz., Teturamas (Antabusas), blokuojantis acetaldehido dehidrogenazę, naudojamas gydant nuo alkoholizmo.
Sunkieji metalai redaguoti
Turi įvairų nuodingąjį poveikį, kaupiasi organizme, sukelia lėtines ligas. Į organizmą patenka per maistą ar įkvepiamas dulkes, rečiau (švino, gyvsidabrio junginiai) – per odą. Nuodinguoju poveikiu dažniausiai pasižymi ne gryni sunkieji metalai, o įvairios, ypač – tirpios jų druskos. Kai kurios iš sunkiųjų metalų druskų, pvz. chromo druskos, pasižymi dar ir stipriu koroziniu poveikiu.
Neurotoksinės medžiagos redaguoti
Įvairios medžiagos, sutrikdančios nervų sistemos darbą:
- alkaloidai, imituojantys mediatorių savybes, pvz., strichninas, atropinas
- Mediatorius skaidančių fermentų inhibitoriai (dažniausiai – acetilcholinesterazę blokuojantys fosforo junginiai)
Citotoksinės medžiagos redaguoti
Tiesiogiai pažeidžia ląsteles, mažais kiekiais – silpnina organizmą, ypač – imuninę sistemą. Pasižymi poveikiu bendrai visam organizmui. Dauguma tokių medžiagų yra įvairūs toksinai. Kai kurios iš tokio tipo medžiagų naudojamos kaip antibiotikai ir priešvėžiniai vaistai.
Pažeidžiantys Nukleorūgštis redaguoti
Pažeidžia organizme esančias nukleorūgštis bei jų apykaitą. Šios rūgštys atsakingos už ląstelių vidinius procesus bei pačių ląstelių ir viso organizmo regeneraciją. Nuodai, pažeidžiantys RNR, dažnai turi gana stiprų citotoksinį poveikį – dėl RNR apykaitos sutrikdymo ląstelė negali išlaikyti savo struktūros. DNR pažeidžiantys nuodai dažnai skirstomi į dvi grupes, nors dažniausiai pasižymi abiejomis savybėmis:
- Kancerogenai (sukeliantys vėžį)
- Mutagenai (sukeliantys ląstelių mutacijas)
Iš mutagenų, kaip atskira grupė, neretai išskiriami teratogenai, pasižymintys stipriais kūdikių išsigimimą sukeliančiais efektais. Daugelis nukleorūgštis pažeidžiančių medžiagų pažeidžia ir RNR, ir DNR, tikslūs šių medžiagų poveikio būdai kol kas menkai ištirti. Viena iš stipriausių mutageninių ir kancerogeninių medžiagų – dioksinas, yra ir pats stipriausias žinomas nebaltyminis nuodas.
