Strichninas

Strichninas
Strychnine2.svg
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė C₂₁H₂₂N₂O₂
Molinė masė
SMILES C1CN2CC3=CCOC4CC(=O)N5C6C4C3CC2C61C7=CC=CC=C75
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Strichninas – optiškai aktyvus indolo alkaloidas.[1] Pramoniniu būdų išskiriamas iš činčibero (Strychnos) genties tropinių augalų sėklų (šiose sėklose jis pagrindinis alkaloidas).[2] Molekulinė masė – 334,42, lydymosi temperatūra – 286–288 °C, o virimo temperatūra – 270 °C.[2]

Pirmąkart ši medžiaga išskirta 1818 m. iš nuodingojo činčibero (Strychnos nux-vomica).[1] Šio augalo arealas apima dideles tropikų ir subtropikų teritorijas tarp Indijos ir šiaurinės Australijos.[1] Nuo senų laikų vietiniai gyventojai strichnino preparatais užnuodydavo strėlių antgalius.[1]

1946 m. R. Robinsonas ir V. Prelogas pirmieji nustatė strichnino struktūrą, pirmasis susintetino R. Vudvordas 1954 m.; 1964 m. P. Kareras išaiškino absoliučią konfigūraciją.[1]

Strichninas labai kartus,[2] gyvūnams nuodingas, sukelia traukulius.[1] Jis blokuoja postsinapsinius membranų glicino receptorius (GlyR).[2] Pirmiausia strichninas pažeidžia stuburo smegenis, paskui centrinę nervų sistemą, paveikia regėjimą, klausą, uoslę, sukelia visų raumenų spazmus, galiausiai gyvūnas uždūsta.[1] Suaugusiajam mirtį gali sukelti 30–100 mg strichnino dozė, o vaikui – 5 mg.[2] Kita vertus, itin nedidelėmis dozėmis šis alkaloidas stimuliuoja pailgųjų smegenų kraujotaką (ją slopina įvairūs narkotikai), be to, sustiprina refleksines organizmo reakcijas.[1] Dėl šių savybių nuo seno buvo naudojamas kaip vaistas, įvardijamas tonizuojančia karčiąja medžiaga.[1]

Strichninas taip pat naudojamas kaip graužikų nuodai.[2]

IšnašosKeisti

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 1,5 1,6 1,7 1,8 Žilinskas A. Alkaloidai. Mokomoji knyga. Vilnius: Vilniaus universitetas, 26–27 psl. [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Lida Bagdonienė. Strichninas. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-03.