Norkūnų piliakalnis

Norkūnų piliakalnis
[[Image:|250px]]

Norkūnų piliakalnis
Koordinatės
54°29′59″ š. pl. 23°56′07″ r. ilg. / 54.49972°š. pl. 23.93528°r. ilg. / 54.49972; 23.93528Koordinatės: 54°29′59″ š. pl. 23°56′07″ r. ilg. / 54.49972°š. pl. 23.93528°r. ilg. / 54.49972; 23.93528
Savivaldybė Prienų rajonas
Seniūnija Balbieriškio seniūnija
Aukštis 20 m
Plotas 4x4
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1953
Tirtas 1965 m.
Registro Nr. AR823/22575, 22576, 5509/A154KP

Norkūnų piliakalnis su gyvenvietepiliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22576) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į vakarus nuo Norkūnų, Balbieriškio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio BalbieriškisDubiai, pervažiavus Mikasą, paėjus į dešinę pietų kryptimi per griovą iki senojo kelio vietos, juo į rytus 50 m, palaukėje pasukus smailiu kampu į dešinę pietvakarių kryptimi, paėjus palauke ir vos žymiu keliuku per miškelį, iš viso 100 m – yra dešinėje.

PiliakalnisKeisti

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Mikasos dešiniajame krante. Iš aikštelės išliko tik 4x4 m dydžio trikampis fragmentas, pailgas vakarų – rytų kryptimi. Kita nuplovė Mikasa. Jos rytiniame pakraštyje supiltas 1,5 m aukščio, 15 m pločio pylimas, už kurio iškastas 15 m pločio, 2,5 m gylio griovys. Šlaitai nuo upelio statūs, 20 m aukščio.

Piliakalnis apardytas XVI a.XVII a. jame laidojant mirusiuosius – tyrimų metu aptikti 34 kapai. Pylimas nukirstas, šlaitai apaugę lapuočiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 31000 m².

TyrimaiKeisti

1953 m. piliakalnį žvalgė ir 1965 m. tyrė Istorijos institutas. 1965 m. Vytautas Daugudis piliakalnyje ištyrė 220 m² plotą. Jame aptiktas 15­-30 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota, grublėta ir lygia keramika. Nustatyta, kad pylimas piltas per 2 kartus: pirmaisiais m.e. amžiais ir III a.IV a. Pirmasis pylimas buvo 1,5 m aukščio nuo aikštelės, jo išorinis 2,5 m aukščio šlaitas leidosi į papėdėje iškastą griovį. Vėliau pylimas buvo paaukštintas iki 2 m, o griovys pagilintas.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. [1] 750 m. į rytus yra vėlesnis Norkūnų II piliakalnis.

Į pietryčius nuo piliakalnio, 1 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1965 m. Joje aptiktas I tūkstantmečio pirmosios pusės 20 cm storio kultūrinis sluoksnis su brūkšniuota ir grublėta keramika.

Aplinkiniai piliakalniaiKeisti

  Šakališkių piliakalnis 17 km Naravų piliakalnis 10 km
Šaltinėnų piliakalnis 6,5 km
Nemajūnų piliakalnis 14 km
Šilėnų piliakalnis (Birštonas) 12 km
 
Riečių piliakalnis 16 km
     
     
     
Punios piliakalnis 10 km
Norkūnų II piliakalnis 0,75 km
Kieliško piliakalnis 4 km Aniškio piliakalnis 11 km Rumbonių piliakalnis 8 km
Margaravos piliakalnis 4 km

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 116 (Nr. 479)
  • Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.160
  • Даугудис B. Apxeoлогические pacкoпки городищ в Норкунай (Пренайский р–н) в 1964–1965 гг. // Мaтериалы к отчетной конференции apxeoлогических и этнографических экспедиций 1964–1965 гг. Bильнюс, 1966. с. 5–6.
  • Pranas Kulikauskas. 1982. Užnemunės piliakalniai. Vilnius, p. 21, 32, 79.
  • Tayтавичюс A. Apxeoлогические исследования в Литве в 1962–1966 гг. // Acta Baltico–Slavica. Białystok. 1970. T. VII, p. 224­-225.
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 122­-123.

NuorodosKeisti