Norkūnų II piliakalnis

Norkūnų II piliakalnis
[[Image:|250px]]
Norkūnų II piliakalnis
Koordinatės	54°30′0.2″ š. pl. 23°56′48.2″ r. ilg.
Vieta	Prienų rajonas
Seniūnija	Balbieriškio seniūnija
Naudotas	I tūkstantmetis - II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1953
Tirtas	1964–1965 m., 2002 m.
Registro Nr.	AR824/22577, 22578, 5510/A155KP

Norkūnų piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22578) Prienų rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Norkūnų, Balbieriškio seniūnija. Pasiekiamas iš kelio Balbieriškis – Dubiai, pervažiavus Mikasą, ties kelio posūkiu į dešinę pasukus į kairę rytų kryptimi pro tarpą tarp sodybos ir karjero, lauko keliuku pavažiavus į rytus 400 m.

Piliakalnis

Piliakalnis yra 750 m į rytus nuo Norkūnų pirmojo piliakalnio. Jis įrengtas aukštumos krašte, Nemuno ir Skardupio santakoje, jų kairiajame krante. Aikštelė nuplauta Skardupio, apie ją duomenų nėra. Išliko tik jos vakarinėje pusėje supiltas 45 m ilgio, 16 m pločio pylimas 5 m aukščio išoriniu šlaitu. Pylimas dirvonuoja, jo griuvimas į Skardupį 2002 m. sustabdytas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskelbimo kultūros paminklu – 1998-05-19; Nr.612. Paminklo teritorijos plotas 17000 m². Fizinio apsaugos zonos pozonio plotas 6100 m².

Tyrimai

1953 m. piliakalnį žvalgė ir 1964–1965 m. tyrė Istorijos institutas. 1965 m. Vytautas Daugudis padarė dalinį pylimo pjūvį jo vidurinėje dalyje ir rytiniame gale – iš viso 220 m². Nustatyta, kad pylimas buvo mažiausiai 3-4 kartus aukštinamas bei 6-7 kartus taisytas. Pirmasis piliakalnio pylimas pirmaisiais m. e. amžiais buvo 2 m aukščio, supiltas iš smėlėtos žemės, kuri sutvirtinta mediniais rąstais ir akmenimis. I tūkstantmečio viduryje ant šio pylimo užpiltas 1 m storio žemių sluoksnis, kuris tvirtintas 15-20 cm skersmens išilgai pylimo guldytais rąstais, o paviršius akmenimis. Paskutiniame jo tvirtinimo etape į pylimą supilta iki 1,5 m storio smėlėtos žemės, ant pylimo pastatyta medinė gynybinė konstrukcija, iš kurios liko degėsiai.

2002 m. Vida Kliaugaitė pylimo rytiniame krašte ištyrė 47 m² dydžio plotą, aptiko iki 2,5 m storio iš žvyro ir smėlio supiltus sluoksnius su brūkšniuota ir grublėta keramika, akmens amžiaus radiniais. Po pylimu rastas paleolito kultūrinis sluoksnis.

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Gyvenvietė

Į šiaurę ir vakarus nuo piliakalnio, 2 ha plote yra papėdės gyvenvietė, tyrinėta 1964–1965 m. Jos 50 cm storio III a. – VIII a. kultūriniame sluoksnyje rasta ūkinių duobių, židinių, moliniai verpstukai, geležiniai: kaltas, peilis, yla, dalgis, akmeniniai galąstuvai, trinamosios girnos, žalvarinė grandelė, brūkšniuotos, lygios, gludintos ir grublėtos keramikos (tarp jų grublėto puodo dugnas su ženklu – kryžiumi apskritime), šlako, gyvulių kaulų.

Šaltiniai

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p.160
• Даугудис B. Apxeoлогические pacкoпки городищ в Норкунай (Пренайский р–н) в 1964–1965 гг. // Мaтериалы к отчетной конференции apxeoлогических и этнографических экспедиций 1964–1965 гг. Bильнюс, 1966. с. 6-7.
• Pranas Kulikauskas. 1982. Užnemunės piliakalniai. Vilnius, p. 21-22, 32-33, 47, 79.
• Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 19-20.
• Tayтавичюс A. Apxeoлогические исследования в Литве в 1962–1966 гг. // Acta Baltico–Slavica. Białystok. 1970. T. VII, p. 224-225.
• Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 124-125.
• Gintautas Zabiela. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, 1991. p. 27, 31.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Lietuvos piliakalniai. Norkūnai II