Šakališkių piliakalnis
| Šakališkių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Šakališkių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Marijampolės savivaldybė | ||
| Seniūnija | Igliaukos seniūnija | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis - XIII a. | ||
| Žvalgytas | 1954, 1962 | ||
| Registro Nr. | A229KP /22973: 5082, 22974 / AR326 / | ||
Šakališkių piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas: komplekso – 22973, piliakalnio – 5082, gyvenvietės – 22974; seni registro kodai: komplekso – A229KP, piliakalnio – A229K1P, gyvenvietės – A229K2P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR326) – piliakalnis su papėdės gyvenviete rytiniame Marijampolės savivaldybės teritorijos pakraštyje, Šakališkių kaime (Igliaukos seniūnija), Yglės dešiniajame krante.[1]
Pasiekiamas iš plento Marijampolė – Prienai Šakališkiuose pasukus link Daukšių, už 280 m pasukus į kairę pietvakarių kryptimi ir pavažiavus 550 m – yra priekyje.
Istorija redaguoti
Piliakalnis žinomas nuo seno. XX a. pradžioje jį aprašė kraštotyrininkas Juozapas Radziukynas[2]. 1935 m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Joną Karalių jį saugoti[3].
1972 m. piliakalnis paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR326[4]. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas A229K[5], kuris 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu A229KP[6], o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu paminklu[7].
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Piliakalnių piliakalnis (Marijampolė) 22 km | Naujasodžio piliakalnis 13 km Pašlavančio piliakalnis 8,5 km |
| ||||||||
| Meškučių piliakalnis 22 km |
|
Šaltinėnų piliakalnis 20 km | |||||||||
| Varnupių piliakalnis 12 km | Riečių piliakalnis 8 km | Kieliško piliakalnis 15 km | |||||||||
Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Piliakalnis su gyvenviete redaguoti
Archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Paminklo teritorijos plotas – 21800 m². Šiaurėje ji ribojasi su Šlavantos upeliu, vakaruose – bevardžiu upeliu, o iš kitų pusių ją juosia miškas. Piliakalnio šiaurės vakarinėje papėdėje stovi betoninė anotacinio ženklo lenta, o teritorijos šiauriniu pakraščiu palei upelį praeina lauko kelias į kaimo ganyklas.
Piliakalnis redaguoti
Piliakalnis kalvinio tipo, balno formos, įrengtas atskiroje kalvoje, stūksančioje Šlavantos dešiniajame krante. Jis ovalo plano, 80 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ir iki 60 m pločio. Šlaitai statūs, iki 10 m aukščio. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 10 m ilgio ir 6 m pločio, iš visų pusių apjuosta 815 m pločio pylimo, kuris šonuose iki 1 m, o galuose – 2,5-3 m aukščio.
Pietrytinis pylimas perkastas, šiaurės rytų pylime įrengtas trianguliacijos punktas. Piliakalnis dirvonuoja, šiauriniame šlaite auga eglė.
-
Piliakalnis iš šiaurės rytų pusės -
Piliakalnis iš šiaurės vakarų pusės -
Piliakalnis iš pietryčių pusės
Papėdės gyvenvietės redaguoti
Rytinėje, pietinėje ir pietvakarinėje piliakalnio papėdėse plyti papėdės gyvenvietė, apimanti 1,5 ha plotą. Teritorija dirvonuoja, šienaujama, paviršius nežymiai žemėja nuo piliakalnio į vakarus ir pietus.
Tyrimai redaguoti
1954 m. ir 1962 m. piliakalnį ir gyvenvietę žvalgė Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas. Žvalgymų metu papėdės gyvenvietės teritorijoje rasta brūkšniuotos, grublėtos ir lygios keramikos, gyvulių kaulų. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[8].
Piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkstantmečiu – XIII a.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Gintautas Zabiela. Šakališkių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 825 psl.
- ↑ Juozapas Radziukynas. Suvalkų rėdybos piliakalniai. Varšava, 1909, p. 10.
- ↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 1, ap. 1, b. 30, l. 87-95.
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 121.
- ↑ Valstybės žinios. 1998, vasario 7, Nr. 14.
- ↑ Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais, 1998-05-19.
- ↑ Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2005-04-29.
- ↑ Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. Vilnius: Mintis, 1975, p. 159, Nr. 706.
- Apleisti piliakalniai. – Lietuvos aidas, 1933, lapkričio 11.
- A. Kaminski. Materiały do bibliografii archeologicznej Jaćwieży od I do XIII w. – Materiały Starożytne, t. 1. Warszawa, 1956, str. 253.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1993, p. 59, 64.
- Gintautas Zabiela. Lietuvos medinės pilys. Vilnius, 1995, p. 107, 170, 171.
- Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997, p. 108–109.
- Lietuvos piliakalniai. Atlasas, t. 2 (sud. Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela). Vilnius, 2005.