Karnako šventykla
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karnako šventykla – šventyklų kompleksas, esantis Egipte, El Karnako kaime, esančiame apie 3 km į šiaurę nuo Luksoro, netoli Nilo.
Amenchotepo III (1386 – 1349 m. pr. m. e.) rašytiniai šaltiniai pasakoja apie auksu 1349 m. pr. m. e. ir sidabru išpuoštas šventyklas (mūsų dienomis surasta šių metalų likučiai). Valdant Ramziui II (1290 – 1224 m. pr. m. e.), mieste buvo įrengta karo stovykla 20 000 vyrų. Tikėtina, kad, nepastačius miesto sienos, jo vartų funkciją atliko gigantiški šventyklų pilonai.
Gyvųjų miestas buvo ant rytinio Nilo kranto, mirusiųjų – ant vakarinio. Karnako šventyklų kompleksas pastatytas ant rytinio kranto. Čia buvo trys šventosios sritys, kurias žiedu juosė nedegto molio plytų sienos. Šios trys sritys buvo pavaldžios Montui (senajam vietiniam karo dievui sakalo galva, kurį netrukus pakeitė Amonas), pačiam Amonui (avinui ar žmogui su galvos apdangalu, kurio viršuje puikavosi dvi plunksnos) ir Mutai (Amono žmonai, dėvėjusiai karūną ir kai kada vaizduojama su grifo galva). Chonso (jauno Amono ir Mutos sūnaus, dėvėjusios pusmėnulio formos diademą) šventykla stovėjo Amono šventyklos teritorijoje.
Didžiausia iš trijų šventyklų sričių priklausė Amonui. Šį pusmėnulio formos plotą juosė 2478 m ilgio ir 8 m storio siena. Viduje buvo Didžioji „dievų viešpaties“ šventykla. Seniausiame jos sektoriuje (statytame valdant Dvyliktajai dinastijai, 1991 – 1785 m. pr. m. e., Viduriniosios Karalystės laikotarpiu) beveik neišliko.
Šiame sektoriuje Aštuonioliktosios – Dvidešimt antrosios dinastijų faraonai (Tutmozis I, Hačepsuta, Tutmozis III, Amenchotepas III, Ramzis I, Ramzis II, Setis I, Setis II ir Ramzis III) pastatė šventyklų kompleksą, obeliskų, pilonų ir vestibiulių – visi statiniai nuo kitų skyrėsi didingumu.
Į vidų lankytojas patenka eidamas iš vakarų į rytus, pro vis žemėjančių pilonų eilę. Pro pirmąjį piloną (113 m pločio, o šeštojo plotis 50 m) patenkama į Didįjį kiemą. Tai didžiausias (100 x 80) visame senovės Egipte. Jame stovi Sečio II ir Ramzio III šventyklos.
Pro antrąjį piloną patenkama į Ramzio II pastatytą Hipostilės salę – Didžiausią Naujosios Karalystės laikotarpio pastatą. Ši 102 x 53 m dydžio salė – didžiausia po stogu kada nors pastatyta šventykla. Jos lubas remia 134 kolonos. Iš jų 122 puošia neišsiskleidusio lotoso žiedo formos kapiteliai, 12 – išsiskleidusio.
Iš paskos greta kito yra dar keturi pilonai. Priėjęs juos lankytojas patenka į Vidurinės Karalystės kiemą, kur stovėjo anksčiausiai pastatytas šventyklų kompleksas.
Iš kiemo, esančio tarp trečiojo ir ketvirtojo pilonų, galima patekti į Pietinę Propilėją, šiaurės – pietų kryptimi orientuotą kompleksą. Žengdamas šia kryptimi dar pro penketą pilonų, lankytojas patenka į Sfinksų alėją – ji jungia Amono šventyklų kompleksą su Mutos šventykla.
Truputį į vakarus nuo Chonso šventyklos iki Luksoro daugiau nei tris kilometrus driekiasi kita sfinksų alėja. Kiekvienų metų pradžioje šia alėja žygiuodavo procesija, iš Karnako į Luksoro šventyklą (vadintą pietiniu Amono haremu), nešdama Amono statulą. Luksoro šventykla buvo visiškai pavaldi Karnakui ir buvo naudojama tik šia viena proga.
Tai antra pagal turistų lankomumą Egipto vieta po Gizos piramidžių Kaire.