Naujosios Granados vicekaralystė
(Nukreipta iš puslapio Naujosios Granados Vicekaralystė)
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Naujosios Granados vicekaralystė (isp. Virreinato de la Nueva Granada) – Ispanijos kolonija Pietų Amerikos šiaurėje, gyvavusi 1717–1819 m. Apėmė dabartinę Kolumbiją, Ekvadorą, Panamą, Venesuelą, Gajaną, Trinidadą ir Tobagą, nedideles dalis Brazilijos ir Peru. Sostine buvo Bogotos miestas.
| Virreinato de la Nueva Granada Naujosios Granados vicekaralystė | |||||
| Ispanijos imperijos valda | |||||
| |||||
| |||||
.svg) | |||||
| Sostinė | Santa Fe de Bogota | ||||
| Valdymo forma | kolonija | ||||
| Era | Imperializmas | ||||
| - Atskirta nuo Peru vicekaralystės | 1717 m. | ||||
| - Kolumbijos nepriklausomybė | 1819 m. | ||||
| Valiuta | Ispanijos realas | ||||
Naujosios Granados vicekaralystė sudaryta iš ligi tol gyvavusios Naujosios Granados karalystės, kuri buvo priklausoma nuo Peru vicekaralystės. Po vicekaralystės įkūrimo iškilo Bogotos miestas. 1819 m. teritorijoje gyveno ~4,3 mln. gyventojų. XIX a. pradžioje vicekaralystėje prasidėjo Simono Bolivaro vadovaujamas sukilimas ir susikūrė nepriklausoma Didžiosios Kolumbijos valstybė.
Vicekaraliai
redaguoti |
|---|
| Kolumbijos, Panamos ir Ekvadoro istorija |
| Šiauriniai Andai, Andų Tolimoji šiaurė |
| Panamos audiencija |
| Kolumbijos užkariavimas |
| Peru vicekaralystė: |
| (Panamos, Kito ir Bogotos audiencijos) |
| Naujosios Granados vicekaralystė |
| Didžioji Kolumbija (1819–31) |
| Naujosios Granados Respublika (1831–58) |
| Granados Konfederacija (1858–63) |
| Jungtinės Kolumbijos V. (1863–86) |
| Kolumbija, Panama, Ekvadoras |
- Antonio Ignacio de la Pedrosa y Guerrero (1718–1719)
- Jorge de Villalonga (1719–1724)
- Sebastián de Eslava (1740–1749)
- José Alfonso Pizarro (1749–1753)
- José Solís Folch de Cardona (1753–1761)
- Pedro Messía de la Cerda (1761–1772)
- Manuel de Guirior (1772–1776)
- Manuel Antonio Flores (1776–1781)
- Juan de Torrezar Díaz Pimienta (1782)
- Antonio Caballero y Góngora (1782–1788)
- Francisco Gil de Taboada y Lemos (1788–1789)
- José Manuel de Ezpeleta (1789–1797)
- Pedro Mendinueta y Múzquiz (1797–1803)
- Antonio José Amar y Borbón (1803–1810)
- Francisco Javier Venegas (1810)
- Benito Pérez Brito (1812)
- Francisco Montalvo y Ambulodi (1816–1818)
- Juan José de Sámano y Uribarri (1818–1819)
- Juan de la Cruz Mourgeón (1819–1821)