Naujieji Salantai
| Naujieji Salantai | ||
|---|---|---|
| Gyvenvietė panaikinta XX a. 5-ajame dešimtmetyje | ||
  Naujieji Salantai |
||
| 56°03′36″š. pl. 21°33′36″r. ilg. / 56.060°š. pl. 21.560°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Klaipėdos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kretingos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Salantų miesto seniūnija | |
Naujieji Salantai – buvęs kaimas šiaurinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, Salantų miesto vakaruose, kelių 226 Kartena–Kūlupėnai–Salantai ir 2320 Salantai–Erlėnai–Šaučikiai kairėje pusėje, dešiniajame Salanto krante.
Etimologija
redaguotiKaimas įsikūrė šalia Salantų miestelio, kitapus Salanto upės, todėl buvo pavadintas Naujaisiais Salantais. Kadangi kaimo sodybos prasidėjo už tilto per Salantą, gyvenvietė dar vadinta Užtilčiu, Užtilčio priemiesčiu.
Geografija
redaguotiKaimo žemės plytėjo į vakarus nuo Salanto dešiniojo kranto, jo pakrantės aukštumoje ir Erlos–Salanto senslėnyje, prie kelių Salantai–Kretinga ir Salantai–Mosėdis. Šiaurėje ribojosi su Dvaraliu, vakaruose – su Žudgaliu.
Šiuo metu kaimo žemėje plyti Salantų miesto vakarinė dalis ir sodininkų bendrijos Salantai sodai.
Istorija
redaguotiSusiformavo XVIII a. pab., Grūšlaukės dvarui priklausančioje bendro naudojimo žemėje (ganyklose ir pievose), prie pagrindinių kelių, vedančių link Kretingos ir Skuodo. Pirmąkart paminėtas 1821 m. Salantų parapijos vizitacijos akte.
1821 m. buvo 2, 1843 m. – 22 dūmai, 1866 m. – 17 dūmų.[1] Nuo XIX a. vid. iki XX a. pr. buvo vadinamas miesteliu ir priklausė Pesčių seniūnijai. 1870 m. jame buvo 28 revizinės sielos (prievolininkai valstiečiai) ir 7 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai atlikinėjo atodirbio prievolę grafų Tiškevičių Grūšlaukės (Pesčių) dvare.[2] Miestelyje prie Kretingos kelio stovėjo smuklė, vadinama Amerika, Amerikos vartais. Joje XIX a. pab. – XX a. pr. rinkdavosi emigruoti pasiryžę aplinkinių valsčių jaunuoliai, sudarydavę čia sutartis su vedliais dėl pervedimo per valstybinę sieną ir nugabenimo iki Vokietijos uostų.
1923 m. Naujųjų Salantų kaimo (Užtilčio priemiestyje) buvo 23 ūkiai.[3] Tarpukariu jame veikė Salantų valsčiaus valdybos būstinė[4] ir Salantų pradinė mokykla.[5] 1932 m. prie Salanto tilto Salantų pavasarininkai pastatė monumentalų kryžių Lietuvių katalikų jaunimo konfederacijos Pavasaris Salantų kuopos 15-mečiui paminėti (pokariu pašalintas).
Dvasiniais gyventojų reikalais rūpinosi Salantų parapijos kunigai.
Plečiantis Salantams, XX a. 5 deš. Naujųjų Salantų kaimas (Užtilčio priemiestis) buvo prijungtas prie miesto.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| 1861–1880? m. | Pesčių seniūnija, Grūšlaukės valsčius, Telšių apskritis |
| 1880?–1915 m. | Salantų valsčius, Telšių apskritis |
| 1915–1940 m. | Salantų valsčius, Kretingos apskritis |
Gyventojai
redaguoti | |||||
| 1821 m. | 1843 m. | 1902 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|
| 63 | 60 | 150 | 140 | ||
| |||||
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. - Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. - Žemaičių praeitis. - Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. - T. 15. - P. 73
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи. - Составленъ в 1870 году. - C. 78
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. - Kaunas, 1925. - P. 120
- ↑ Savivaldybių žinynas. - Kaunas, 1932. - P. 604
Lietuvos telefono abonentų sąrašas 1939 metams. - Kaunas, 1938. - P. 336 - ↑ Lietuvos žemės vardynas. - Naujųjų Salantų kaimas, Slanatų vls., Kretingos aps. - Surašė Jadvyga Stankutė, 1935 m.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.