Naujamiesčio valsčius

Apie valsčių prie Šilutės ir Tauragės žr. Žemaičių Naumiesčio valsčius.

55°41′š. pl. 24°09′r. ilg. / 55.69°š. pl. 24.15°r. ilg. / 55.69; 24.15

Naujamiesčio valsčius
Laikotarpis: XIX a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Naujamiestis

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Panevėžio apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Panevėžio apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Panevėžio apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Panevėžio apskritis (1944–1950)

Naujamiesčio valsčius (rus. Новомѣстская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės Lietuvos teritorijoje, į vakarus nuo Panevėžio. Centras – Naujamiestis.

Istorija

Valsčius įkurtas XIX a. 2-ojoje pusėje Kauno gubernijoje.^[1] 1947 m. dalis teritorijos perduota naujiems Berčiūnų valsčiui ir Sidabravo valsčiui. Valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Panevėžio rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		4695	329 kiemai ^[2]	15 seniūnijų	55
1923 m.^[3]	321	9311	2039
1932 m.	269	9231		16 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	148			7 apylinkės ^[5]

Vadovai

Juozas Petraitis, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Berčiūnai	Berčiūnų seniūnija	-
Birželės	Birželių seniūnija	-
Degionys	Degionių seniūnija	-
Gustonys	Gustonių seniūnija	-
Kundrėnai	Kundrėnų seniūnija	-
Mickiemė	Mickiemės seniūnija	Mickiemės apylinkė
Naujamiestis	Naujamiesčio seniūnija	Naujamiesčio apylinkė
Puškonys	Puškonių seniūnija	-
Ragaudžiai	Zubiškių seniūnija	Ragaudžių apylinkė
Sargėnai	Sargėnų seniūnija	Sargėnų apylinkė
Sidabravas	Sidabravos seniūnija	-
Strolionys	Strulionių seniūnija	-
Upytė	Upytės seniūnija	Upytės apylinkė
Vadaktėliai	Vadaktelių seniūnija	Vadaktėlių apylinkė
Viburiai	Vyburių seniūnija	-
Vilkeliai	-	Vilkelių apylinkė
Iš viso:	16 seniūnijų	7 apylinkės

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1810	Naudvaris	Stanislovas Kerbedis, tiltų inžinierius	1899
1892	Gustonys	Zenonas Bačelis, inžinierius, išeivijos veikėjas	1973
1902	Sidabravas	Vytautas Alantas, rašytojas, žurnalistas	1990
1913	Vaišvilaičiai	Antanas Briedelis, inžinierius
1920	Kiemėnai	Jonas Šulskis, biologas	1976
1927	Trakeliai	Algirdas Titus Antanaitis, literatūrologas, poetas	2003
1937	Vaišvilaičiai	Česlovas Edvardas Ladukas, ekonomistas
1938	Gastupys	Edmundas Leparskas, inžinierius
1942	Berčiūnai	Algis Povilas Kasperavičius, istorikas	2022
1942	Naujamiestis	Albertas Čaplinskas, informatikas	2021
1946	Naujamiestis	Angelė Kaulakienė, kalbininkė

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 86
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 631 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 639–640 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 88

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 152 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 26 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 630–647 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 86

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 631 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 639–640 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 88

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]