Pangermanizmas
Pangermanizmas (vok. Pangermanismus) – XIX–XX a. pirmos pusės vokiečių nacionalistinė doktrina, reiškusi agresyvius Vokietijos siekius suvienyti visus vokiškai kalbančius žmones į vieną nacionalinę valstybę – Didįjį germanų reichą (vok. Großgermanisches Reich).[1]
Pangermanizmas atsirado XIX a. pab. Austrijoje.[2] Buvo reikalaujama sujungti Austriją su Vokietija.[2] Tam tikslui 1891 m. įkurta Pangermanistų sąjunga.[2][3] Judėjimas buvo nukreiptas prieš slavų tautų siekius išsivaduoti iš Austrijos-Vengrijos imperijos.[2] Pangermanistai siekė suvienijus visus vokiečius sukurti galingiausią valstybę Europoje. Austrijos ir Vokietijos susivienijimo reikalavimas buvo atgaivintas po Pirmojo pasaulinio karo.[2] Tačiau tuomet jį įgyvendinti Paryžiaus taikos konferencijoje uždraudė Antantės šalys.[2]
Pangermanizmo idėjos turėjo didelę įtaką nacizmo ideologijai.[3] Po Pirmojo pasaulinio karo stipriausia jėga, siekianti įgyvendinti pangermanizmą, tapo nacionalsocialistų partija. 1933 m. reichskancleriu tapusio A. Hitlerio užsienio politika prisijungti vokiškas žemes sukėlė Antrąjį pasaulinį karą.[3] Pralaimėjusi karą Vokietija ne tik neteko viešpatavimo Europoje, bet ir nemažai žemių rytuose, o daug vokiečių buvo išvaryti iš jų gyvenamų teritorijų. Po Antrojo pasaulinio karo pangermanizmo idėjos tapo mažareikšmės.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Pangermanizmas. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-25.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 Pangermanizmas. istorijatau.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-25.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Pangermanizmas. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-25.