Antisemitizmas – priešiškumas ar išankstinis nusistatymas, nukreiptas prieš žydus, kaip tautinę, religinę ar rasinę grupę. Antisemitizmo terminas apima bet kokią neigiamą ekspresiją žydų atžvilgiu, nuo individualios neapykantos iki žiauraus persekiojimo. Nors pagal terminą tai būtų nusistatymas prieš semitus, tačiau jis reiškia konkretų nusistatymą prieš žydus. Bene žinomiausias ir žymiausias istorijoje antisemitizmo atvejis – Adolfo Hitlerio ideologija nacizmas, kurio pagrindu Holokauste išžudyti milijonai žydų visoje Europoje.

Geltona Dovydo žvaigždė – Holokausto simbolis.

Antisemitizmas gali būti bendrai suskirstytas į tris kategorijas:

  • Religinis antisemitizmas ar antijudaizmas, nukreiptas prieš judaizmo išpažinėjus;
  • Rasinis antisemitizmas, nukreiptas prieš žydų tautą;
  • Naujasis antisemitizmas, kurio koncepcija susiformavo XX-XXI amžiuje. Šis antisemitizmas nukreiptas prieš Izraelio valstybę, šio antisemitizmo pasekėjai radikalūs musulmonai fundamentalistai. Ši koncepcija glaudžiai susijusi su antisionizmu, judėjimu ir/ar pažiūromis, nukreiptais prieš sionizmą – politinį judėjimą, kovojusį už žydų valstybės (Izraelio) atkūrimą Palestinoje.

Etimologija

redaguoti
    Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Manoma, kad žodis „antisemitiškas“ (antisemitisch vokiečių kalboje) pirmą kartą pavartotas 1860 m. 1879 m. pirmą kartą buvo panaudotas žodis „antisemitizmas“ (Antisemitismus vokiečių kalboje).

Šiandieninė šių žodžių vartosena neatitinka jų apibrėžimo, kadangi jie reiškia ne nusistatymą ir/ar veiksmus prieš semitus, bet prieš žydus ir/ar judėjus. Žydai tėra vieni iš semitų, antisemitizmas neapima arabų, asirų, etiopų ar maltiečių. Tačiau šių terminų: „antisemitizmas“ ir „antisemitinis“ vartosena yra labai įsigalėjusi ir vargu ar bus pakeista.

Lygiai taip pat netikslus yra ir terminas „rasinis antisemitizmas“. Nei semitai, nei žydai nėra atskira rasė (laisva rasės sąvokos vartosena, neatitinkanti biologinės tikrovės, remiasi XIX a. susiformavusia samprata). Tačiau ši vartosena yra įsigalėjusi Vakarų Europos ir JAV kultūroje, todėl irgi sunkiai pakeičiama į „etninį antisemitizmą“ ar „tautinį antisemitizmą“, kurie būtų tikslesni terminai.

Taip pat skaitykite

redaguoti

Nuorodos

redaguoti
 

Šaltiniai

redaguoti