Rasizmas

Rasizmas – įsitikinimas, kad rasė yra pagrindinis veiksnys, nuo kurio priklauso žmogaus gabumai, kad tam tikra rasė yra viršesnė arba kad su žmonėmis reikia elgtis priklausomai nuo jų rasinės kilmės. Institucinis rasizmas reiškia teisių tam tikroms tautinėms ar etninėms grupėms atėmimą, privilegijų skyrimą priklausomai nuo rasės, sistemišką tam tikros tautinės grupės atstovų išstūmimą į visuomenės užribį (pvz., būsto, įsidarbinimo, švietimo ar kitose srityse).[1] Taip pat tai gali reikšti išankstinį nusistatymą, diskriminaciją ar priešiškumą, nukreiptą prieš žmones, kurie yra kitos rasės ar priklauso kitai etninei grupei.[2] Šių laikų rasizmo apraiškos dažnai grindžiamos socialiniu suvokimu apie biologinius tautų skirtumus. Šie požiūriai gali pasireikšti politinių sistemų formose, kuriose skirtingos rasės vertinamos kaip pranašesnės arba prastesnės viena už kitą, remiantis bendrais paveldimais bruožais, gebėjimais ar savybėmis.[2] [3]

Ženklas Durbano paplūdimyje Pietų Afrikoje, angliškai, afrikanų ir zulų kalba įspėjantis, kad ši vieta „skirta tik baltiesiems“, Apartheido režimo metu (1989 m.).
Juodaodis geria „spalvotiesiems“ skirtą vandenį, Oklahoma Sityje, Oklahomoje (1939)
 Translate button icon.svg  Šiame straipsnyje pastebėta daug būdingų vertimo klaidų.
Jei galite, pakoreguokite vertimą, kad tiktų enciklopedijai. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.

Istorijoje buvo bandymų įteisinti rasistinius įsitikinimus pasitelkiant mokslines priemones, (pvz., mokslinį rasizmą). Kalbant apie politines sistemas (pvz., apartheidą), rasistinė ideologija gali apimti tokius aspektus kaip natyvizmas, ksenofobija, kitoniškumas, segregacija, ir hierarchinis reitingas.

Nors šiuolaikiniame socialiniame moksle rasės ir etninės kilmės sąvokos laikomos atskiromis, šie apibrėžimai turi lygiavertiškumo istoriją populiariojoje vartosenoje ir senesnėje socialinių mokslų literatūroje. „Etniškumas“ dažnai naudojamas prasme, artima „rasės“ apibrėžimui: žmonių grupių pasiskirstymui pagal savybes, kurios laikomos esminėmis arba įgimtomis grupei (pvz., bendri protėviai arba bendras elgesys). Rasizmas ir rasinė diskriminacija dažnai vartojami apibūdinti diskriminaciją dėl etninio ar kultūrinio pagrindo, nepriklausomai nuo to, ar šie skirtumai yra apibūdinami kaip rasiniai. Remiantis Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nėra skirtumo tarp terminų „rasinė“ ir „etninė“ diskriminacija. Be to, daroma išvada, kad pranašumas, pagrįstas rasine diferenciacija, yra moksliškai klaidingas, moraliai smerktinas, socialiai neteisingas ir pavojingas. Konvencija taip pat deklaravo, kad pateisinimo dėl rasinės diskriminacijos nėra nei teorijoje, nei praktikoje.[4]

Rasizmas yra santykinai moderni idėja, iškilusi Europos imperializmo laikais, vėlesniame kapitalizmo augime, ypač prekiaujant vergais Atlantoje,[5] [6] kur rasizmas buvo pagrindinė varomoji jėga.[7] Taip pat tai buvo pagrindinė jėga, lėmusi rasinę segregaciją Jungtinėse Amerikos Valstijose XIX a. ir XX amžiaus pradžioje bei apartheidą Pietų Afrikoje. XIX ir XX amžių rasizmas vakarų kultūroje yra ypač gerai užfiksuotas ir laikomas atskaitos tašku studijose ir diskursuose apie rasizmą.[8] Rasizmas turėjo įtaką vykdant tokius genocidus kaip holokaustas, armėnų genocidas, Ruandos genocidas ir serbų genocidas nepriklausomoje Kroatijos valstybėje, taip pat kolonijiniuose projektuose, įskaitant Europos kolonializmą Amerikoje, Afrikoje, Azijoje ir gyventojų, įskaitant vietinių mažumų, deportacijas Sovietų Sąjungoje.[9] Kultūriškai išsiskiriančios etninės grupės dažnai buvo ir yra rasistinio požiūrio objektas.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Europos tinklas prieš rasizmą: atsakas į rasizmą Lietuvoje Archyvuota kopija 2011-12-09 iš Wayback Machine projekto.
  2. 2,0 2,1 Schaefer, R. T. (2008). Encyclopedia of race, ethnicity, and society (Vol. 1). Sage.
  3. Newman, D.M (2012). Sociology: exploring the architecture of everyday life (9th ed.). Los angeles. Sage
  4. „International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination“: [1] [žiūrėta 2022 m. lapkričio 30d.]
  5. Kuper, A. (2004). The social science encyclopedia. Routledge.
  6. Lieberman, L. (1997). Gender and the Deconstruction nf the Race Concept. American Anthropologist, 99(3), 545–588.
  7. Fredrickson, G. M. (1988). The arrogance of race: Historical perspectives on slavery, racism, and social inequality. Wesleyan University Press.
  8. Reilly, K., Kaufman, S., & Bodino, A. (Eds.). (2003). Racism: A global reader. ME Sharpe.
  9. Martin, T. (1998). The origins of Soviet ethnic cleansing. The Journal of Modern History, 70(4), 813–861.