Michał Sopoćko
| Mykolas Sopočka | |
|---|---|
| Palaimintasis kunigas | |
| |
| Gimė | 1888 m. lapkričio 1 d. Juszewszczyźna (Ašmenos apskr., Vilniaus gubernija) |
| Mirė | 1975 m. vasario 15 d. (86 metai) Balstogė, Lenkija |
| Palaidotas (-a) | 1988 m. perlaidotas Dievo Gailestingumo šventovėje Balstogėje |
| Palaimintasis kunigas | |
| Veikla | Lietuvos ir Lenkijos katalikų kunigas |
| Pareigos | Kanauninkas (1972) |
| Išsilavinimas | 1926 m. kovo 1 d. Varšuvos universiteto Katalikų teologijos fakultete įgijo teologijos daktaro laipsnį. |
| Alma mater | 1914 m. Vilniaus kunigų seminarija |
| Doktorant. vadovas | kun. prof. Franciszekas Jehliczkas |
Mykolas Sopočka (lenk. Michał Sopoćko, 1888 m. lapkričio 1 d. Vilniaus apskritis – 1975 m. vasario 15 d. Balstogėje, Lenkija) – Romos katalikų bažnyčios palaimintasis, kunigas ir Vilniaus universiteto profesorius, Dievo Gailestingumo apaštalas.
Biografija
redaguoti1914 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją ir birželio 15 d. Vilniaus katedroje įšventintas kunigu. 1914–18 m. buvo Tabariškių (Šalčininkų raj.) parapijos vikaru.[1] 1926 m. kovo 1 d. apsigynė daktaro disertaciją „Šeimos etika Lenkijos teisės aktuose“, darbo vadovas kun. prof. Franciszekas Jehliczkas ir Varšuvos universiteto Katalikų teologijos fakultete įgijo teologijos daktaro laipsnį.[2] 1927–1932 m. ėjo Vilniaus kunigų seminarijos dvasios tėvo pareigas.[3] Nuo 1928 m. iki pat Vilniaus Stepono Batoro universiteto uždarymo 1939 m. buvo Teologijos fakulteto pastoracinės teologijos katedros profesoriaus pavaduotojas, skaitė pedagogikos, homiletikos, katechetikos paskaitas. 1933–38 m. buvo sesers Faustinos dvasios tėvas. Įkvėptas jos regėjimų skelbė Dievo Gailestingumo kultą, siekė, kad būtų įsteigta Dievo Gailestingumo šventė, Vilniuje pastatyta Dievo Gailestingumo šventovė, prisidėjo dailininkui Eugeniuszui Kazimirowskiui kuriant Gailestingojo Jėzaus paveikslą. Nuo 1934 m. buvo Vilniaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios rektoriumi. 1941 m. įkūrė Gailestingojo Jėzaus seserų kongregaciją. 1942 m. dėl gestapo persekiojimų išvyko į Juodšilius, čia, uršuliečių padedamas, slapstėsi, gavo dokumentus Wacławo Rodziewicziaus vardu, oficialiai dirbo dailide.[4] Karo metu tėvas Michałas Sopoćko padėjo išgelbėti apie šimtą žydų.[5] 1944 m. grįžo į Vilnių, dėstė kunigų seminarijoje. 1947 m. dėl sovietų valdžios persekiojimų persikėlė į Balstogę. Čia iki 1962 m. dėstė pastoracinę teologiją Aukštojoje dvasinėje seminarijoje, vykdė sielovadą Šventosios Šeimos seserų misionierių kongregacijos koplyčioje.
Jis mirė 1975 m. vasario 15 d. Balstogėje ir buvo palaidotas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos kapinėse. 1988 m. lapkričio 30 d. kun. Mykolo Sopočkos kūnas buvo ekshumuotas. Jo palaikai dabar ilsisi Balstogės Dievo Gailestingumo bažnyčioje.
Beatifikacija
redaguoti1993 m. rugsėjo 29 d. beatifikacijos byla buvo pabaigta vyskupijos lygmeniu ir proceso dokumantai buvo perduoti Šventųjų skelbimo kongregacijai Vatikane. Proceso postulatorius buvo monsinjoras Krzysztofas Nitkiewiczius. 2004 m. popiežius Jonas Paulius II paskelbė dekretą dėl didvyriškų kun. Mykolo Sopočkos dorybių. 2007 m. gruodžio 17 d. popiežius Benediktas XVI pripažino stebuklą užtariant kun. Mykolo Sopočko. Iškilminga beatifikacija įvyko 2008 m. rugsėjo 28 d. Balstogės Dievo Gailestingumo šventovėje. Jai pirmininkavo arkivyskupas Angelo Amato. Homiliją pasakė kardinolas Stanislovas Dzivišas. Bažnyčios valdžiai atstovavo: primatas lenkų kardinolas Jozefas Glempas, Vilniaus metropolitas kardinolas Audrys Bačkis, Minsko-Mohilevo metropolitas arkivyskupas Tadeušas Kondrusiewiczius. Pasaulietinės valdžios atstovai ceremonijoje dalyvavo: Lenkijos Respublikos Prezidentas – Lechas Kaczyńskis, paskutinis Lenkijos Respublikos prezidentas tremtyje – Rišard Kačorovski, Seimo maršalas – Bronisławas Komorowskis, Balstogės meras Tadeuszas Truskolaskis.[6]
2016 m. sausio 7 d. Vatikano Dieviškojo kulto ir sakramentų disciplinos kongregacija išleido dekretą, kuriuo palaimintasis Mykolas Sopočko buvo paskirtas Balstogės globėju, o 2016 m. vasario 15 d. Balstogės miesto taryba priėmė rezoliuciją, kuria taip pat palaimintasis Mykolas Sopočko paskiriamas Balstogės globėju.
Atminimo įamžinimas Lietuvoje
redaguoti- 2008 m. Sopočkos vardu Juodšiliuose pavadinta nauja pastatyta bažnyčia,
- 2009 m. Vilniuje įkurtas hospisas,[7]
Atidengtos paminklinės lentos:
- Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje,
- Tabariškių Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje (2008, skulptoriai Ana Paskal ir Aleksanderis Paskaliai),[8]
- 2012 m. Juodšiliuose, Sodų g. 16, kur 1942–44 m. Sopočka slapstėsi nuo gestapo.[9]
Bibliografija
redaguoti- Dievo gailestingumas. Teologinė‑praktinė studija (Miłosierdzie Boże. Studium teologiczno-praktyczne 1936),
- Dievo gailestingumas Jo darbuose (Miłosierdzie Boga w dziełach Jego tomas 1 1959, tomai 2–3 1962, tomas 4 1967),
- Tavo Gailestingumu pasitikiu (2008),
- Meilės ir gailestingumo kelias (2008),
- Jo gailestingumas amžinas: mąstymai apie Dievo gailestingumą (2008).
Šaltiniai
redaguotiPal. kun. Mykolas Sopočka – Lietuvos vaikų Šventumo garsas (sventumogarsas.lt)
- ↑ Kun. M. Sopocko vardas įamžintas Tabariškėse: [apie atminimo lentos (skulpt. Ana ir Aleksander Paskal) atidengimą palaimintajam kunigui M. Sopocko Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje] / puslapį rengia Andžej Kolosovski. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, spal. 30 – lapkr. 5, p. 1, 4.
- ↑ Henryk Ciereszko, Działalność naukowa i dydaktyczna księdza Michała Sopoćki, „Studia Teologiczne Białystok Drohiczyn Łomża”, 26, 2008, s. 9.
- ↑ Ciereszko, Henryk. Mykolas Sopočka Dievo gailestingumo apaštalas. – Vilnius, [2006] . – 171, [1] p. : iliustr
- ↑ Sopoćko Michał. Dziennik / oprac., wstęp i przypisy Henryk Ciereszko. – Bialystok, 2010. – 377 [2] p., [14]p. Lent.: iliustr.
- ↑ Julitta Tryk: Pagerbiant tėvą Sopočką, kuris išgelbėjo žydus, „Kurier Wileński“ 28 09 2012.
- ↑ Beatifikuotas kun. Mykolas Sopočka: [Balstogėje buvo beatifikuotas šventosios Faustinos Kovalskos nuodėmklausys, Gailestingojo Jėzaus seserų vienuolijos įkūrėjas kun. Mykolas Sopočka] // Bažnyčios žinios. – 2008, Nr. 19 (spal. 15), p. 21–22.
- ↑ Vorobej, Teresa. Į širdį įrašyti namai: pirmųjų Lietuvoje slaugos namų atidarymas ir pašventinimas: [Vilniuje atidaryti palaimintojo kunigo M. Sopočkos slaugos namai (stacionaras)]. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2012, birž. 21–27, p. 1, 4–5.
- ↑ Kun. M. Sopocko vardas įamžintas Tabariškėse: [apie atminimo lentos (skulpt. Ana ir Aleksander Paskal) atidengimą palaimintajam kunigui M. Sopocko Tabariškių Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje] / puslapį rengia Andžej Kolosovski. – Iliustr. // Vilniaus krašto savaitraštis. – 2008, spal. 30 – lapkr. 5, p. 1, 4.
- ↑ Vorobej, Teresa. Zobowiązujący przywilej: tablica upamiętniająca bl. ks. Michała Sopoćkę: [Juodšiliuose (Vilniaus r.), ant namo, kur karo metu slapstėsi kunigas, palaimintasis M. Sopočka), atidengta atminimo lenta]. – Iliustr. // Tygodnik Wileńszczyzny. – 2012, 4–10 pazdziernika (nr 40), priedas „Rota” (nr720), p. 1, 18.