Jean-Léon Gérôme

Žanas Leonas Žeromas

Ž. L. Žeromo portretas (1900 m., aut. Feliksas Nadaras)
Gimė	1824 m. gegužės 11 d. Vezulis
Mirė	1904 m. sausio 10 d. (80 metų) Paryžius

Veikla	tapytojas, skulptorius, dailės mokytojas

Vikiteka	Jean-Léon Gérôme

Žanas Leonas Žeromas (pranc. Jean-Léon Gérôme, 1824–1904 m.) – XIX a. prancūzų tapytojas, skulptorius. Vienas garsiausių XIX a. Prancūzijos akademinių dailininkų.^[1]

Biografija redaguoti

Žanas Leonas Žeromas gimė 1824 m. gegužės 11 d. Vezulyje, Rytų Prancūzijoje. Jo tėvas buvo auksakalys. 1840 m. Ž. L. Žeromas persikėlė į Paryžių, kur mokėsi pas tapytoją Polį Delarošą, kuris perteikė mokiniui realistiško ir linijinio vaizdavimo, romantinio stiliaus bruožus. 1843 m. Ž. L. Žeromas kartu su P. Delarošu kartu keliavo į Italiją. Po metų dėl ligos grįžo į Paryžių ir pradėjo mokytis pas Šarlį Glerą, kuris propagavo klasicistinį, Sen. Graikijos kultūros atgaivinimo stilių. 1847 m. sukurtas paveikslas „Gaidžių kautynės“ iliustruoja Ž. L. Žeromo prisišliejimą prie neo-graikiškos krypties menininkų tuo metu. Ž. L. Žeromas pagarsėjo turtingų spalvų mitologiniais paveikslais, kuriuose naudojo orientalistinius motyvus. Be P. Delarošo, kitu Ž. L. Žeromui įtaka padariusiu dailininku buvo Engras.

Ž. L. Žeromas susilaukė didelės sėkmės Paryžiaus salone, laimėjo medalių, jį gyrė kritikai, tarp jų − įtakingiausias kritikas tuo metu Teofilis Gotjė. Jis gaudavo užsakymų istorinėmis temomis. Paveikslas „Augusto amžius“, kurį 1852 m. užsakė grafas Alfredas Emiljenas, yra tipiškas tokios tapybos pavyzdys. Jame vaizduojamas imperatorius Augustas su Romos imperijos veikėjų figūromis, o pirmame plane − Kristaus gimimas, simbolizuojantis krikščionybės atėjimą ir vėlesnį įsigalėjimą Romos imperijoje. Ž. L. Žeromas daug keliavo, studijavo kitų kraštų žmones ir kultūrą, 1854 m. pabuvojo Turkijoje, 1856 m. − Egipte. Tai jam leido įtraukti į paveikslus egzotiškų motyvų, kas buvo populiaru romantizmo epochoje. Didelių matmenų Ž. L. Žeromo sienų tapyba buvo pademonstruota 1855 m. Pasaulinėje parodoje Paryžiuje. Tapytoją domino vergovės ir moters išnaudojimo temos. Tai iliustruoja paveikslai „Haremas pirtyje“ (1876), „Vergių turgus“ (1884). Juose ypač tiksliai ir detaliai vaizduojamas baltas moters kūnas ir orientalistinės aplinkos detalės.

Gyvenimo metu Ž. L. Žeromas buvo vienu labiausiai pripažintų to meto Europos tapytojų, jis buvo apdovanotas Prancūzijos Garbės legiono ordinu, išrinktas į Prancūzijos institutą, tapo Britanijos meno akademijos nariu. Paskutinį amžiaus ketvirtį dėstė Paryžiaus akademijos mokykloje. 1878 m. jis sukūrė pirmąją skulptūrą „Gladiatoriai“ ir nuo 1890 m. daugiausiai dirbo su polichromine skulptūra. Nemenką jo palikimo dalį, be istorinių paveikslų, sudaro portretai ir animalistinių motyvų kūriniai. Žanas Leonas Žeromas mirė 1904 m. sausio 10 d. Paryžiuje. Dailininkas žinomas pasipriešinimu tuometinėms naujovėms dailėje (impresionizmui ir kitiems judėjimams). Ž. L. Žeromas dėl savo akademistinės dailės didesniąją XX a. dalį buvo primirštas.