Muriel Paget

Muriel Paget
Muriel Paget
Gimė	1876 m. rugpjūčio 19 d. Londonas,  Anglija
Mirė	1938 m. birželio 16 d. (61 metai) Londonas,  Anglija
Tėvai	Murray Finch-Hatton
Sutuoktinis (-ė)	Richard Arthur Surtees Paget
Vaikai	Sylvia Mary Paget Pamela Wineford Paget Angela Sibell Paget John Starr Paget
Veikla	filantropė
Žymūs apdovanojimai
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius

Muriel Evelyn Vernon Paget (1876 m. rugpjūčio 19 d. – 1938 m. birželio 16 d.) – anglų filantropė, labdaros ir humanitarinės pagalbos organizatorė, savo veiklą pradėjusi Didžiojoje Britanijoje, vėliau dirbusi Rusijos imperijoje, daugelyje Centrinės ir Rytų Europos kraštų.

Už savo humanitarinę veiklą filantropė pelnė valstybinius apdovanojimus Baltijos šalyse, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Japonijoje, kitose šalyse.

Biografija

M. Paget buvo kilusi iš kilmingos anglų grafo Murray Finch-Hatton šeimos. Išsilavinimą įgijo mokoma namuose. Būdama 21 metų ištekėjo už Richard Arthur Surtees Paget, vėliau tapusio antruoju Cranmore baronetu Paget, ir susilaukė penkių vaikų, iš kurių vienas mirė kūdikystėje.

M. Paget mirė 61 metų nuo vėžio, buvo palaidota Somerseto grafystėje, Cranmore. Jos namai Londone, Regent’s Parke pavadinti Paget namais.

Humanitarine veikla M. Paget užsiėmė nuo 1905 m., Londone įkurdama labdaros valgyklas besilaukiančioms ir maitinančioms motinoms, ligoniams vaikams, besigydantiems vargingai gyvenantiems miestiečiams. Šias įstaigas kuravo ir karalienė Marija Teksietė, globodama labdaros pokylius. Labdaros valgyklų skaičius žymiai išaugo prasidėjus I Pasauliniam karui.

Labdaros misijos

Sužinojusi apie baisią padėtį Rusijos fronte, 1915 m. M. Paget atvyko į Petrogradą, kur įkūrė angų–rusų ligoninę, skirtą Rytų fronte sužeistiems kareiviams gydyti. Ją finansavo britai bei carienės Aleksandros Fiodorovnos fondas. Sekančiais metais ji steigė karo lauko ligonines ir labdaros valgyklas Ukrainoje. Norėdama rasti daugiau lėšų toms įstaigoms išlaikyti, vienoje Londono galerijoje ji surengė didžiulę parodą „Rusija taikoje ir kare“, kur greta visų rūšių rusų dailės ekspozicijų buvo organizuojami koncertai, pobūviai, klasikų Antono Čechovo ir Levo Tolstojaus kūrinių pastatymai. Artėjant bolševikų perversmui 1917 m. buvo priversta evakuotis per Tolimuosius Rytus, JAV į Angliją.

Po karo, 1920 m. ji buvo trumpam grįžusi į Rusiją, tačiau netrukus su misijomis patraukė į Baltijos ir Centrinės Europos šalis. 1920 m. ji Latvijoje kūrė nemokamas maisto virtuves, teikė medicininę pagalbą ir labdarą drabužiais. Be to, įsteigė ligoninę Daugpilyje. Kitais metais ji darbavosi Estijoje, taip pat keliavo į Lietuvą, Čekoslovakiją, Lenkiją ir Rumuni ją. Jos komanda, britės gailestingosios seselės ir savanoriai stengėsi apmokyti vietinius žmones, ypač ligų prevencijos klausimais, prireikus siųsdavo šių šalių personalą į kursus Anglijoje. Jos pradėtą darbą tęsdavo tų šalių vyriausybės, o ji pati kartkartėmis atvykdavo pažiūrėti, kaip šis darbas vyko.

Veikla Lietuvoje

Memorialinė lenta Kaune, skirta M. Paget

Tarpukario Lietuvoje kūdikių mirtingumas buvo didesnis nei daugelyje Europos šalių. Nors netrūko labdaros organizacijų, kurios rūpinosi vaikais, tačiau daugiausia tai buvo socialinė globa: steigiamos prieglaudos, darželiai, vasaros stovyklos. M. Paget su savo pagalbininkais čia padarė pradžią medicininei vaikų ir besilaukiančių bei maitinančių motinų priežiūrai. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija davė anglų misijos veiklai patalpas Kaune, Laisvės alėjos 12 (dab. 24). 1922 m. buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje Motinos ir vaiko sveikatos centras. Anglų misija rūpinosi nėščiosiomis bei maitinančiomis motinomis ir vaikais nuo gimimo iki šešerių metų. Po metų, 1923 m. Motinos ir vaiko sveikatos centrą Kauno miesto burmistro Jono Vileišio rūpesčiu perėmė miesto savivaldybė, pavadindama jį Muriel Paget vardu. Tuo pat metu buvo įkurta ir „Pieno lašo“ draugija, o Paget centras tapo ir vaikų ambulatorija. Nuo 1932 m. pastate veikė gausiai lankomas Motinos ir vaiko muziejus.

M. Paget ir vėliau rūpinosi centro veikla, buvo atvykusi į Lietuvą, bendravo su tuometiniu prezidentu Kaziu Griniumi. Jos darbas buvo aukštai įvertintas dar 1929 m. – buvo apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

2013 m. Lietuvos gydytojų sąjungos iniciatyva Kaune, ant Laisvės alėjos 24-tojo namo, buvo atidengta memorialinė lenta, skirta anglų filantropei. Būtent šiame name jos pastangomis ir buvo įsikūręs sveikatos centras.