Vikipedija

Marius Domeika

Marius Domeika
Gimė 1958 m. balandžio 5 d.
Kaunas
Tėvai Aloyzas Domeika ir Filomena Viržonytė
Sutuoktinis (-ė) Kristina Domeika
Vaikai Niklas ir Anna
Organizacijos Kaišiadorių mokslinio tyrimo institutas, Lietuvos veterinarijos akademija, Upsalos klinikinės bakteriologijos institutas, Švedijos užkrečiamų ligų kontrolės institutas, Upsalos užkrečiamų ligų kontrolės skyrius
Alma mater Lietuvos Veterinarijos Akademija, Upsalos Universiteto Medicinos Fakulteto Klinikinės bakteriologijos institutas
Doktorant. vadovas Iraida Terskich ir Per-Anders Mård
Vikiteka Marius Domeika

Marius Domeika (1958 m. balandžio 5 d. Kaunas) – veterinarijos gydytojas, Lietuvos ir Švedijos mokslininkas, veterinarijos mokslų daktaras, docentas, bakteriologas, medicinos mokslų daktaras, kultūros veikėjas, politikas.[1]

Biografija redaguoti

Marius Domeika gimė Kaune, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistų Filomenos Viržonytės ir Aloyzo Domeikos šeimoje. Tėvo šeimoje visi buvo balsingi, tačiau profesionalių muzikų nebuvo. Filomenos Viržonytės šeimoje muzikų buvo kelios kartos. Jos brolis Vytautas Viržonis dirbo dirigentu Lietuvos Nacionaliniame operos ir baleto teatre Vilniuje, sesuo Rita Vaitkevičienė Viržonytė buvo muzikos mokytoja Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos mokykloje Vilniuje. Tėvas Jonas Viržonis buvo chorvedys ir muzikos mokytojas, o senelis Steponas Vžesniauskas – kaimo muzikantas.

1965 m. Marius Domeika įstojo į Kauno Juozo Naujalio vidurinės muzikos mokyklos fortepijono klasę pas mokytoją Birutę Strolienę. Tačiau dėl susilpnėjusios regos po septynių klasių perėjo į Kauno I-ąją (tuo metu Komjaunimo vardo) vidurinę mokyklą.[2] Besimokydamas vyresnėse klasėse uždarbiavo akompanuodamas tėvo Aloyzo Domeikos vadovaujamiems vokaliniams ansambliams ir choro kolektyvams mieste. Mokykloje organizavo estradinį ansamblį ir chorą. Su pastaruoju koncertavo miesto darbo kolektyvams. Besimokydamas Juozo Naujalio mokykloje vaidino dviejuose muzikinio teatro spektakliuose: Benjamino Gorbulskio operetėje „Don Žuanas, arba meilė geometrijai“ vaidino klapčiuką, Johano Štrauso operetėje „Vienos kraujas“ - Pikolo. [2]

Besimokant vidurinėje mokykloje, visi pranašavo artisto kelią, tačiau 1976 m. Marius Domeika įstojo į Lietuvos Veterinarijos akademiją,[3][4] kurią 1981 m. baigė apgindamas diplominį darbą ”Karvių mastitų etiologija“.  Po akademijos baigimo priimtas į aspirantūrą, į Kaišiadorių mokslinio tyrimo institutą. Moksliniam darbui vadovauti apsiėmė Maskvos Dimitrijaus Ivanovskio vardo Virusologijos instituto profesorė, chlamidijų sukeltų infekcijų tyrimų pradininkė Sovietų Sąjungoje Iraida Terskich (rus. Ираида Иосифовна Терских).[5][6]  1986 m. Marius Domeika Tartu Žemės ūkio akademijoje apgynė veterinarijos mokslų kandidato disertaciją tema ”Chlamidijų, veršelių enterito sukėlėjo, biologinės savybės”, pagal veterinarijos mikrobiologijos, mikologijos, virusologijos bei epidemiologijos specialybę.[7]

1987 m. Marius Domeika pakviečiamas dirbti į Lietuvos Veterinarijos akademiją, joje įkūrė pirmą Pabaltijyje Chlamidijų sukeltų infekcijų mokslinių tyrimų laboratoriją, kuriai vadovavo iki 1994 m.[3] Laboratorija dirbo ūkiskaitos pagrindais, atlikdama projektinius darbus pagal Lietuvos žemės ūkio, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, Fermento instituto bei AIDS profilaktikos centro užsakymus.  Be šios laboratorijos Marius Domeika įkūrė gamybinį padalinį ViraLab, kuriame buvo gaminami diagnostiniai preparatai žmonių bei gyvulių chlamidinėms infekcijoms diagnozuoti bei sergamumo paplitimo tyrimams atlikti.[4]

1987–1992 m. Marius Domeika dėstė virusologijos pagrindus Veterinarijos akademijos užkrečiamų ligų katedroje. 1992 m. Lietuvos Respublikos Laikinoji mokslinė atestacinė komisija jam suteikė docento pedagoginį (mokslinį) vardą.[8]

1992 m. Švedijos veterinarijos asociacija M. Domeiką pakviečia devynių mėnesių stažuotei į Upsalos Universiteto klinikinės bakteriologijos institutą, kur įgijo klinikinio bakteriologo specialybę ir 1994 m. gruodžio 4 d. apgynė Medicinos mokslų daktaro disertaciją „Chlamidijų sukeltų genitalinių infekcijų diagnostika pas žmones ir gyvulius“.[9]

Upsalos universitete susipažino su tuo metu doktorantūroje studijuojančia Kristina Bergström ir 1995 m. galutinai nusprendė palikti LVA bei pasilikti darbti Upsalos universitete.[3] 1995–2002 m. dirbo moksliniu bendradarbiu Klinikinės bakteriologijos institute. 1997 m. buvo laikinai paskirtas eiti šio instituto direktoriaus pavaduotoju. 2002 m. įkūrė Švedijos užkrečiamų ligų kontrolės instituto lytiškai plintančių ligų skyrių Upsaloje, kuriam vadovavo iki 2005 m.[10][11]  2006–2010 m. dirbo Rytų Europos komitete Stokholme, o komitetą panaikinus, nuo 2010 m. perėjo dirbti projektų vadovu į Upsalos užkrečiamų ligų kontrolės skyrių.

2011 m. Marius Domeika įsteigė savo įmonę ”Forum Health MD”,  toliau tęsė darba su tarptautiniais projektais lytinės ir reprodukcinės sveikatos srytyje. 2013 m. galutinai paliko mokslinę veiklą. Stokholme manualinės terapijos kursuose ”Hälsotek“ įgijo manualinio terapeuto specialybę ir atidarė savo manualinės terapijos kabinetą.

Mokslinė veikla redaguoti

Pagrindinė Mariaus Domeikos mokslinės veiklos kryptis – sukurti ir įdiegti nacionalinius lytiškai plintančių ligų gydymo,[12] diagnostikos, profilaktikos ir epidemiologinės priežiūros standartus,[13] panaudojant įrodomosios medicinos principus projektų šalyse. Daug dėmesio skyrė diagnostinių testų kokybės vertinimui, greitos diagnostikos (gydytojo kabinete)[14] metodų diegimui,[15][16][17][18] metodinių priemonių ruošimui gydytojams, laboratorijos darbuotojams[19] bei informacinių priemonių pacientams.

M. Domeika vadovavo tarptautiniams lytiškai plintančių ligų projektams buvusiose Sovietų sąjungos respublikose.[20] Penkis metus iš eilės jis vadovavo Pasaulio sveikatos organizacijos „Chlamidijų ir kitų reprodukcinio trakto infekcijų diagnostikos ir gydymo“ padaliniui prie Upsalos universiteto (angl. WHO Collaborating Center for Diagnosis and Research of Chlamydial and Other Reproductive Tract Infections).[21][22] Įkūrė lytiškai plintančių ligų ekspertų grupę Upsaloje (STIGUP, Sexually transmitted disease group Uppsala). Leido šios grupės informacinį leidinį. Taip pat įsteigė Rytų Europos lytiškai plintančių ligų bei žmogaus teisių bendradarbiavimo tinklą (angl. EE SRHR network, Eastern European Sexual and Reproductive Health and Rights Network), kuris apjungė 14 šalių medikus bei sveikatos administratorius.[23]

Per savo mokslinės veiklos laiką Marius Domeika parašė per 200 mokslinių straipsnių, knygų, išleido nemažai informacinių leidinių pacientams, gydytojams, laboratoriniams darbuotojams.

Darbai Lietuvoje redaguoti

Marius Domeika su savo mokiniais pirmasis Lietuvoje tyrė ir aprašė chlamidijų sukeltus susirgimus žemės ūkio gyvuliams ir žmonėms.[24][25][26][27][28]

1995–2005 m. jis inicijavo ir vadovavo Švedijos vyriausybės finansuojamiems projektams bendru pavadinimu „Lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir valdymo tobulinimas Lietuvoje“.[29][30] Bendradarbiaujant su Kauno visuomenės sveikatos centru (direktorius Gintautas Kligys ir Rita Butylkina) visose Lietuvos apskrityse buvo įsteigtos lytiškai plintančių ligų koordinavimo grupės, įdiegti lytiškai plintančių ligų gydymo ir diagnostikos algoritmai, vesti apmokymai.[31][32][33][34]

Dalyvaujant apskričių visuomenės sveikatos centrams,[35] panaudojant Švedijos modelį, paruošta ir Lietuvoje įdiegta vieninga užkrečiamų ligų apskaitos ir kontrolės programa ULISAS.[36] (Vėliau analogiška sistema įdiegta ir Baltarusijoje).

Kita profesinė veikla redaguoti

M. Domeika buvo vienas iš pirmosios tarptautinių Akušerių ir ginekologų (kartu su akušerių ir ginekologų draugijos pirmininke prof. Rūta Nadišauskienė) ir Skandinavų lyties-šlapimo takų draugijos (kartu su draugijos pirmininke Ingegerd Kallings) konefrencijų Kaune organizatorių.[4] Buvo dažnai kviečiamas skaityti paskaitų Lietuvos akušerijos ir ginekologijos, dermato-venerologijos, infekcinių ligų bei laboratorinės diagnostikos draugijose.[37] Taip pat buvo daugiamečiu tarptautinių draugijų, tokių kaip BADV (Baltic associacion of dermatoveneology), IUSTI (international union for sexually transmitted infections), EADV (European academy of dermatovenereology) ir konferencijų Lytiškai plintančių ligų Rytų Europoje sekcijų organizatoriumi.

Narystė mokslinėse draugijose redaguoti

Kauno regioninės Dermatologų ir Venerologų asociacijos narys.[38] BADV (Baltic associacion of dermatoveneology), IUSTI (international union for sexually transmitted infections), EADV (European academy of dermatovenereology) draugijų narys.

Apdovanojimai redaguoti

Ne kartą apdovanotas Lietuvos sveikatos ministerijos ir apskričių padėkos raštais.[39][40]

Darbas saugant Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvą redaguoti

Nuo 2020 m. Marius Domeika pradėjo aktyviai rinkti ir skaitmeninti medžiagą, susijusią su Kauno valstybiniame muzikiniame teatre dirbusiais menininkais. Pagrindiniai (enciklopediniai) duomenys pateikiami lietuviškos Vikipedijos projekte. Suskaitmenintos nuotraukos, programos, laikraščių straipsniai, intervju su teatre dirbusiais menininkais sudaro pagrindą muzikinio teatro skaitmeniniam muziejui.[3][4]

Kūrybinė veikla redaguoti

Marius Domeika mokėsi dainavimo liaudies universitete Upsaloje pas Stellan Alneberg ir privačiai pas Erik Hellerstedt bei Gunnar Klum. Nuo to laiko surengė visą eilę proginių solinių koncertų Tartu, Maskvoje, St Peterburge, Londone, Vienoje, Kaune, Kėdainiuose,[41] Krakėse, Upsaloje,[42] Stockholme.[3] Propaguoja lietuvišką kultūrą Švedijoje, verčia ir atlieka lietuviškas dainas švediškai. Rašo eilėraščius lietuvių, rusų, švedų, anglų kalbomis.[2]

Politinė veikla redaguoti

Nuo 2021 m. Upsalos savivaldybės Vystymosi demokratų partijoje („Utvecklingspartietdemokraterna“) atsakingas už kultūrinę veiklą. Partijai per rinkimus patekus į savivaldybę, dirba Upsalos savivaldybės kultūros komitete.[43][44][45]

Diskografija redaguoti

„Mano tėtis kitados“, CD, NCB 201783, 2017,  „MAMA“ įrašų studija, Vilnius; ©„Dr Marulis“, Uppsala

„Unchained light“, CD,  NCB 201783, 2017,  „MAMA“ įrašų studija, Vilnius; ©„Dr Marulis“, Uppsala

„Jazzgossen“, CD, NCB201783, 2022, „MAMA“ įrašų studija, Vilnius; ©„Dr Marulis“, Uppsala

Nuorodos redaguoti

CD albumas „Unchained light“, Marius Domeika, 19XX, NCB Open spottify [13]

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ Europass, „Marius Domeika”, 2010, 5 p.
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 Giedrius Prunckus, „Pagerbti tėvo atminimą“, Kauno diena, Santaka, 2017. 01. 20., 5 p.
  3. ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 Regina Jasukaitienė, „Vaikystės ir teatro ilgesys, arba kaip gimsta Vikipedija?“, Kauno Žinios, 2022_05_12, Kaunozinios.lt [1]
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Jurgita Lieponė, „Kėdainių garbės piliečio J Viržonio anūkas M Domeika: bandau pasivyti laiką“, Kėdainių mugė, 2022_09_16, www.muge.eu [2]
  5. ↑ M Domeika, Piežastinio agento, sukeliančio veršelių enteritą išskyrimas Lietuvos SSR (rus), Voprosi Virusologii (rus) 1983, Nov-Dec, 28 (6), 747-9. [3]
  6. ↑ M Domeika, Chlamydia psittaci kamieno Kaunas-1 išskirto iš veršelių sergančių enteritu identifikacija, Voprosi Virusologii (rus) 1984, Nov-Dec, 29 (6), 753-5 [4]
  7. ↑ Veterinarijos mokslų kandidato diplomas, Estijos Žemės ūkio akademijos mokslo taryba, 1986_11_86, protokolo Nr. 4 (Lietuvos veterinarijos akademijos muziejus)
  8. ↑ Lietuvos Respublikos Laikinoji mokslinė atestacinė komisija, Nutarimas 1992_01_24, (Lietuvos veterinarijos akademijos muziejus)
  9. ↑ Marius Domeika, Dissertation: „Diagnosis of Genital Chlamydial Infections in Humans as well as in Cattle“, Uppsala University, 1994 12 04, 98 p.
  10. ↑ Aase Sten, „Satsa på bra reproduktiv hälsa“, Smittskydd, 2003, N.5, p. 4-5.
  11. ↑ Marius Domeika, Diagnostik och screening – vad har vi lärt oss?, Smittskydd N6, 2004, 18-19 p.
  12. ↑ Lytiškai plintančių ligų algoritmų segtuvas, Red. Rita Butylkina, Juozas Stankus, Janina Vasilavičienė ir kt., Uppsalos PSO LPI centras, 2002, 38 p.
  13. ↑ Mokslinės literatūros duomenų bazė PubMed, Marius Domeika, www.pubmed.ncbi.nlm.nih.gov [5]
  14. ↑ Viktorija Danilevičiūtė, Kokybiškos ir greitos diagnostikos moko švedai, Kauno diena, 1999 02 19, N. 4 (15677)
  15. ↑ Viktorija Danilevičiūtė, Lytinių takų infekcijos bus diagnozuojamos gydytojo kabinete, Lietuvos sveikata, 1999 02 18-24, N. 7
  16. ↑ Viktorija Danilevičiūtė, Vartai AIDS grėsmei, 2000 04 05, p. 16
  17. ↑ Viktorija Danilevičiūtė, Švedai mokys kauniečius diagnozuoti chlamidijozę, Kauno diena, 1998 09 29, N. 227 (15559), p. 18
  18. ↑ Viktorija Danilevičiūtė, Chlamidijozė – pavojingų ligų sąraše, Lietuvos sveikata, 1998 10 1-7, N. 39 (255), p. 8
  19. ↑ Andrius Vagoras, Marius Domeika, Anders Hallen, Rita Butylkina, ABC for direct microscopy for „Bed side“ microscopy testingo f genital samples, 2004, „Kata“, Kaunas, 2p.
  20. ↑ Marius Domeika, SMI driver STI-projekt  i Baltikum och Ryssland, Smittskydd, 2004, N. 6, 34-35 p.
  21. ↑ M Domeika ir kt., Chlamydia trachomatis infections in eastern Europe- legal aspects, epidemiology, diagnosis and treatment, Sezually Transmitted Infections, 2002, 78 (2), 115-9 [6]
  22. ↑ Marius Domeika & Per-Anders Mårdh, „ABC on infections by Chlamydia“, 1993, Centre for STD Research, Uppsala University, PrintHouse, 68 p.
  23. ↑ Marius Domeika & Magnus Unemo, „Eastern European Network for Sexual and Reproductive Health: Optimization and quality Assurance of Management of Sexually-transmitted Infections in Eastern European Countries“, Forum for Nordic Dermato-Venereology, 2012, Vol. 17, N. 3-4, p. 86-9.
  24. ↑ Marijana Jasaitienė, Apie tai nežinojo net ministerijos pareigūnai, Kauno diena, 1997 04 29, N. 98 (15125), p. 19
  25. ↑ Marius Domeika, Lyties keliu perduodamos ligos: atsakymai kurių ieškai, Kauno diena, 1997 08 26, N. 199 (15226)
  26. ↑ Lina Jurgaitienė, Apie lytiškai plintančias ligas – pašnibždomis, Laikinoji sostinė, 2000 03 22, N. 68 (1263)
  27. ↑ Rita Bartkutė, Susirūpinta virusinėmis lyties takais plintančiomis ligomis, Sveikata visiems, 2000 03 22-04.05, N. 6
  28. ↑ Viktoria Danilevičiūtė, Ligos apie kurias drovimės kalbėti, Kauno diena, 1999 06 02
  29. ↑ Lytiškai mplintančių infekcijų profilaktikos ir valdymo tobulinimas Lietuvoje, LR Seimas, 2005 05 05, Vita Litera, Red. M Domeika, Kaunas, 111 p. (lietuvių ir anglų kalbomis)
  30. ↑ Marius Domeika „Lietuvos ir Švedijos projektas Lytiškai mplintančių infekcijų profilaktikos ir valdymo tobulinimas Lietuvoje 1995, 1996, 1997, 1998–2001, 2002–2005“, Lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir valdymo tobulinimas Lietuvoje, LR Seimas, 2005 05 05, Vita Litera, Red. M Domeika, Kaunas, 4-25 p. (lietuvių) ir 6-26 p. (anglų kalbomis)
  31. ↑ Marius Domeika, Chlamidijozė – klastinga liga. Sužinokite ar nesergate ja, Klaipėda, 1997 12 07, p. 18]
  32. ↑ Pranė Talmantienė, Kas išgelbės mus nuo meilės ligų?, Medikų Žinios, 1999.
  33. ↑ Teresė Špukaitė, Gediminas Gerulis, Besidomintiems chlamidijoze, Medikų Žinios, 1993 12 2-8 d., N. 44
  34. ↑ Alvydas Ivoncius, Telšių gydytojas bendradarbiauja su Upsalos universitetu, Kalvotoji Žemaitija, 1999 02 06, N. 15 (7372), p. 2
  35. ↑ Lina Jurgaitienė, Švedai pataria, kaip kovoti su veneros ligomis, Laikinoji Sostinė, 1998 09 22, N. 221 (806), p.2
  36. ↑ M Domeika ir kt., Nacionalinės elektroninės pranešimų sistemos įdiegimas Lietuvoje, Euro Surveill, 2009, 14 (13) [7]
  37. ↑ „Control and Prevention of Sexually Transmitted Infections“, Confetence materials of the Lithuanian-Swedish project and 80 year anniversary of the Skin and Venereal Disease Clinic, Kaunas University of Medicine, Eds. Marius Domeika, Skaidra Valiukeviciene & Anders Hallen, 2003 11 19-20, 62 p.
  38. ↑ Certificate issued by the Kaunas Region Society of Dermatology and Venereology, 17 September 2021, Kaunas
  39. ↑ „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos padėkos raštas“, ministras Žilvinas Padaiga, Vilnius, 2005 05 25, N. 41-196.
  40. ↑ „Panevėžio apskrities sveikatos skyriaus padėkos raštas“, Panevežio apskrities gydytoja Raimonda Ulianskienė, 2005 05 26, Panevėžys.
  41. ↑ Jono Viržonio atminimui skirtame renginyje – jo anūkas iš Švedijos ir vieno iš pirmųjų mokytojų vardo konservatorijos styginių orkestras, 2019 11 24, rinkoskaite.lt [8]
  42. ↑ Pontus Stark, „Så firar du nationaldagen i Uppsala“, Uppsala Nya Tidning, 2017 06 06, www.unt.se [9]
  43. ↑ Upsalos savivaldybė, Marius Domeika, www.uppsala.se [10]
  44. ↑ Marius Domeika et al., Inför undantagsregler som möjliggör bättre integration, Uppsala Nya Tidning, 2022 03 29, www.unt.se [11]
  45. ↑ Marius Domeika, „Att bygga en Vasa-hiss till Slottet stärker inte kulturlivet“, Uppsala Nya Tidning, 2021 01 23, www.unt.se [12]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Marius_Domeika&oldid=6931202"