Rita Vaitkevičienė-Viržonytė
| Rita Vaitkevičienė-Viržonytė | |
|---|---|
| |
| 1950 m. Prieš pasirodymą su šokių ir dainų ansambliu "Lietuva" | |
| Gimė | 1928 m. sausio 1 d. Vabalninke, Biržų raj. |
| Mirė | 2016 m. gruodžio 27 d. (88 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvai | Jonas Viržonis ir Stasė Viržonienė (mergautinė Beleckaitė) |
| Sutuoktinis (-ė) | Jonas Vaitkevičius |
| Vaikai | Ramūnas Vaitkevičius ir Audra Vaitkevičiūtė |
| Šeima | Vytautas Viržonis (brolis) Filomena Viržonytė-Domeikienė (sesuo) |
| Veikla | chorvedė, pedagogė |
Rita Vaitkevičienė–Viržonytė (1928 m. sausio 1 d. Vabalninke, Biržų raj. – 2016 m. gruodžio 27 d. Vilniuje) – chorvedė, pedagogė.
Biografija redaguoti
Pirmąsias muzikos žinias gavo iš tėvo – vargonininko ir chorvedžio Jono Viržonio. Baigusi Krakių vidurinę mokyklą, 1946 m. įstojo į Kauno konservatoriją mokytis dainuoti (dėst. S. Avirom-Polfiorova, Petras Oleka ir A. Staskevičiūtė). 1947 m. studentų solinio dainavimo konkurse (žiuri pirmininkas prof. Juozas Gruodis) pelnė pirmąją premiją. Konservatorijoje lankė operos studiją (prof. M. Bukšos klasė) ir vokalinio ansamblio klasę (dėst. R. Geniušio klasė). Būdama trečiame kurse atliko Larinos vaidmenį Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“ (dirigavo J. Stulpelis).
1949–1953 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. V. Žilius), vienerius metus mokėsi skambinti ir arfa (dėst. L. Chetagurovos klasė), o dainuoti mokė doc. Nina Karnavičienė. Studijuodama dvejus metus dainavo Lietuvos valstybiniame dainų ir šokių liaudies ansamblyje, vadovavo žemės ūkio technikumo, miškų ūkio technikumo ir Lietuvos žemės ūkio ministerijos chorams. 1953–1954 m. buvo Lietuvos valstybinio operos ir baleto teatro chormeisterio asistentė.
Nuo 1952 m. – Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos (nuo 1994 m. menų gimnazijos) choro dirigavimo ir kitų disciplinų dėstytoja, kurį laiką vadovavo moksleivių chorui. Pedagogė savo kvalifikaciją kėlė Vilniaus, Rygos, Talino ir Maskvos muzikos seminaruose bei kursuose. Skaitė paskaitas Leningrado kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, muzikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose Vilniuje ir kitur. Talkino Vilniaus miesto švietimo ir kultūros skyriams, buvo 1955 ir 1965 m. respublikinių dainų švenčių konsultantė, Vilniaus miesto ir respublikinių meno mėgėjų apžiūrų bei konkursų žiuri narė, 1969–1979 m. – vieno iš Vilniaus miesto rajonų Liaudies deputatų tarybos deputatė.
Šaltiniai redaguoti
- Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.