Portal.svg
Maženiai
[[Vaizdas:|250px]]

Maženiai
Koordinatės 55°36′29″š. pl. 24°29′10″r. ilg. / 55.608°š. pl. 24.486°r. ilg. / 55.608; 24.486 (Maženiai)Koordinatės: 55°36′29″š. pl. 24°29′10″r. ilg. / 55.608°š. pl. 24.486°r. ilg. / 55.608; 24.486 (Maženiai)
Apskritis Panevėžio apskrities vėliava Panevėžio apskritis
Savivaldybė Panevėžio rajono savivaldybės vėliava Panevėžio rajono savivaldybė
Seniūnija Velžio seniūnija
Gyventojų skaičius 142 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(3b kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Maženiaĩ
Kilmininkas: Maženių̃
Naudininkas: Maženiáms
Galininkas: Mãženius
Įnagininkas: Maženiaĩs
Vietininkas: Maženiuosè

Maženiai – gyvenvietė Panevėžio rajone, 16 km į pietryčius nuo Panevėžio. Seniūnaitijos centras.

IstorijaKeisti

Maženiai – atsirado po 1557 m. Žygimanto Augusto įvykdytos valakų reformos. Kaimo raidai didžiausią įtaką turėjo geografinė aplinka (lyguma), žemėvalda ir žemėnauda. Pagrindinis Maženių kaimo elementas – tiesi kaimo gatvė (dabartinė Gluosnių g.), kuri buvo labai ilga (apie 2 km – beveik nuo Alantos upelio iki dabartinės Gluosnių g. galo). Pastatai gatvėje (tipinių sodybų iki šiol išlikę tik kelios – dauguma neišlikę, vakarinėje kaimo dalyje, už kryžkelės su Paparčių g. – neišlikę nei vienos) išdėstyti dviem eilėm, atsukti galu į gatvę.

1812 m. parapijų atlase kaimas pavaizduotas išsidėstęs iš pietų į šiaurę. 1892 m. Kauno gubernijos gyvenamųjų vietų sąraše čia nurodyta gyvenvietė ir dvaras. Tą patį kartoja ir kiek vėlesnis lenkų geografinis žodynas. Vėliau apie dvarą žinių nebeaptinkama.

Vakariniame buvusio gatvinio kaimo gale šiaurės kryptimi teka upelis Alanta. Rytinėje Maženių kapinių pusėje teka dešinysis Alantos intakas – Gariava.

1903 m. kaime gyveno 319 žmonių, 1923 m. Maženiuose buvo 60 sodybų su 303 gyventojais. Pokariu Maženiai buvo kolūkio „Nauja vaga“ (1961–1963 m. Albinas Vaižmužis) (po to – „Vilniaus“ kolūkio, ŽŪB „Maženiai“) centrinė gyvenvietė. Nuo 1932 m. veikė pradinė mokykla, 1949 m. reorganizuota į septynmetę, 1959 - 1977 m. – aštuonmetė mokykla (dabar šiame pastate – Maženių kaimo bendruomenės centras) su valgykla ir bendrabučiu tolesnių kaimų (Alančių ir kt.) vaikams. Po to iki 1987 m. veikė tik pradinė mokykla (dar buvo atgaivinta 1992 - 2000 m.). 1961 m. kaime buvo įsteigta biblioteka.

Prie Maženių kapinių stovi paminklas Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui bei Lietuvos krikšto 550 metinėms (autorius – Makuckis), pastatytas 1938 m. už Maženių jaunimo paaukotas lėšas (prieškariu paminklas stovėjo kaimo centre, iš kur perkeltas prie kapinių ir taip išsaugotas).

Maženių seniūnaitijos teritorijoje, prie Skaistakalnio viensėdžio, esančio už 4 km į rytus nuo Maženių k., 1863–1864 m. įvyko keletas mūšių tarp 1863 m. sukilėlių ir caro kariuomenės. 1863–64 m. netoli gyvenvietės įvyko sukilėlių mūšiai su carinės Rusijos kariuomene. Mūšiuose žuvę sukilėliai (tarp jų, anot vietinių žmonių pasakojimų, perduodamų iš kartos į kartą – net 7 kunigai) palaidoti netoli Skaistakalnio viensėdžio, prie vietinės reikšmės kelio Maženiai – Raguva. Kapai 6 x 6 m dydžio, aptverti medine tvorele. Šalia 1971 m. pastatytas trijų stulpų stogastulpis (archit. V. Gabriūnas). Sukilėlių kapai – Lietuvos istorijos paminklas (IV 461).

Dešinėje to paties kelio pusėje, maždaug už 1 km nuo Sukilėlių kapų, Barsukalnyje, yra išlikę Lietuvos partizanų, aktyviai pokariu veikusių Maženių – Raguvos apylinkėse, bunkerio griuvėsiai. Partizanų gretose kovojo Maženių kaimo partizanas Bronius Kairys (žuvo 1949 m., palaidojimo vieta nežinoma; broliai ir motina buvo išvežti į Sibirą).

Maženiuose 1872 m. gimė Lietuvos Steigiamojo Seimo narys Tadas Aleliūnas.

GyventojaiKeisti

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2011 m.
1923 m.sur. 1959 m.sur.[2] 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1986 m.[3] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
303 237 250 234 240 172 169 142


ŠaltiniaiKeisti

  1. Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
  2. Maženiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 539 psl.
  3. Maženiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. 26 psl.