Laukuvos koplyčia

koplyčia Lietuvoje

55°37′13″š. pl. 22°14′25″r. ilg. / 55.620155°š. pl. 22.240255°r. ilg. / 55.620155; 22.240255

Laukuvos koplyčia
Vyskupija Telšių
Dekanatas Šilalės
Savivaldybė Šilalės rajonas
Gyvenvietė Laukuva
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) XVIII a.

Laukuvos koplyčiaŠilalės rajono Laukuvos senųjų kapinių koplyčia, į pietryčius nuo kelių  162  LaukuvaŠilalė  ir  197  KryžkalnisRietavasVėžaičiai  sankirtos. Priklauso Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo parapijai.

2003 m. įrašyta į Kultūros paveldo registrą.[1]. 2014 m. suremontuota.

Istorija redaguoti

XVIII a. pradžioje parapijiečių lėšomis pastatyta medinė koplyčia. 1748 m. čia veikė Škaplieriaus draugija. 1885 m. minima, jog Laukuvos parapijos kapinėse stovėjo 2 medinės koplyčios, viena jų 1891 m. perstatyta. 1923 m. Laukuvos bažnyčios inventoriuje pažymėta, jog kapų viduryje stovėjo medinė koplyčia, padengta gontais, turėjusi medines grindis, 4 langus mediniais rėmais, viduje buvo altorius su Šv. Juozapo paveikslu. Vasarą šioje koplyčioje vykdavo Šv. Roko atlaidai.

Architektūra redaguoti

Koplyčia stovi miestelio senųjų kapinių centre, fasadu atgręžta į kapinių vartus pietvakarių pusėje. Tai stačiakampis iš medinių sienojų suręstas pastatas. Fasadai apkalti medinėmis lentelėmis, ir nudažyti. Stogas dvišlaitis, dengtas skiedromis. Virš pagrindinio įėjimo yra nedidelis skarda dengtas bokštelis. Koplyčioje kabo 1942 m. varpas, ant kurio matyti užrašai: „IN HONOREM S. APOLLONIAE“, „LAU A. ZWOLINSKI W WARSZAWIE 1888r“. Šerdis - 32 cm ilgio.

Šaltiniai redaguoti

  1. „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.

Nuorodos redaguoti