Latvijos karinės pajėgos
| Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos Latvijas Nacionālie bruņotie spēki | |
|---|---|
 Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų emblema | |
| Įkurtos | 1919 m., liepos 10 |
| Atkurtos | 1991 m., rugpjūčio 23 |
| Pajėgų rūšys | Sausumos pajėgos Jūrų pajėgos Oro pajėgos Nacionalinė gvardija |
| Štabo būstinė | Ryga |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Edgars Rinkēvičs |
| Krašto apsaugos ministras | Andris Sprūds |
| Generalinio štabo viršininkas | Generolas leitenantas Leonīds Kalniņš |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | nuo 18 m. |
| Mobilizaciniai resursai | 568.683 vyrų, 16–49 m. amžiaus (2009 m.[1]), 565.826 moterų, 16–49 m. amžiaus (2009 m.[1]) |
| Tinkamų karinei tarnybai | 410.374 vyrų, 16–49 m. amžiaus (2009 m.[1]), |
| Kasmet pasiekia mobilizacijos amžių |
12.901 vyrų (2009 m.[1]), 12.497 moterų (2009 m.[1]) |
| Aktyvus personalas |
5.052 +10.642 (aktyvus rezervas ir savanoriai) |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 1,13 mlrd. € (2024)[2] |
| Proc. nuo BVP | 2,4% (2024)[2] |
| Susiję straipsniai | |
| Istorija | Latvijos laisvės kovos Latvijos partizaninis pasipriešinimas Afganistano karas (2001–2021) Irako karas KFOR EUTM Mali ATALANTA Operacija Sophia MINUSMA Operacija Įgimtas sprendimas Operacija Ryžtingas palaikymas |
| Kariniai laipsniai | Latvijos kariuomenės kariniai laipsniai |
Latvijos Nacionalinės ginkluotosios pajėgos (LNGP) (latv. Nacionālie bruņotie spēki (NBS)) yra Latvijos ginkluotųjų pajėgų visuma. Latvijos gynybos politika remiasi Švedijos–Suomijos modeliu, pagal kurį greitojo reagavimo pajėgas sudaro mobilizacinis rezervas ir nedidelis kiekis profesionalių karių. LNGP susideda iš sausumos pajėgų, karinių jūrų pajėgų, karinių oro pajėgų, nacionalinės gvardijos ir kitų padalinių. Nuo 2007 m. Latvija perėjo prie profesionaliosios kariuomenės ir atsisakė šauktinių. LNGP vyriausiasis vadas – prezidentas. Jam talkina nacionalinio saugumo taryba, kuria sudaro ministras pirmininkas, krašto apsaugos, vidaus reikalų ir užsienio reikalų ministrai, kariuomenės vadas, parlamento gynybos, nacionalinio saugumo ir vidaus reikalų komisijų pirmininkai.
Tikslai ir uždaviniai redaguoti
LNGP pagrindinė misija yra garantuoti Latvijos suverenitetą, teritorinį vientisumą ir ginti šalį karinės agresijos atveju. Siekiant įgyvendinti šias užduotis, LNGP pasiruošusios ginti tautą, Latvijos oro erdvę ir teritorinę jūrą, vykdyti didelio masto krizių valdymo operacijas, paieškos ir gelbėjimo operacijas, dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo operacijose. Pagrindiniai LNGP uždaviniai:
- Užtikrinti teritorijos, oro erdvės ir teritorinių vandenų neliečiamybę;
- Dalyvauti tarptautinėse operacijose;
- Vykdyti personalo apmokymus ir karinį parengimą;
- Modernizuoti ir stiprinti gynybinius pajėgumus.
Struktūra redaguoti
Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro:
LNGP Jungtinis štabas- LNGP vado asmeninis štabas
Sausumos pajėgos
Karinės jūrų pajėgos
Karinės oro pajėgos (pagrindinė bazė – Lielvardės aerodromas);
Nacionalinė gvardija
Specialiųjų užduočių vienetas
Karo policija
LNGP štabo batalionas
Mokymo ir doktrinų valdyba
Paramos valdyba
Parlamento ir prezidento apsaugos tarnyba buvo ginkluotojų pajėgų dalis, iki kol 2009 metais, ji buvo sujungta su Karo policija.
Personalas redaguoti
Latvijos Nacionalines ginkluotąsias pajėgas sudaro Reguliariosios pajėgos, Nacionalinė gvardija ir rezervas. 2007 m. šaukimas į kariuomenę buvo panaikintas ir nuo tada Reguliariąsias pajėgas sudaro tik profesinės tarnybos kariai. 2018 m. birželio duomenimis, kariuomenėje tarnavo 5500 profesinės karo tarnybos karių bei 8000 Nacionalinės gvardijos karių.[3] 2017 metų pabaigoje rezervą sudarė 7900 karių, iš kurių 5000 buvo atlikę profesinę karo tarnybą.[4][5]
Šaukimas redaguoti
2023 m. dėl Rusijos invazijos į Ukrainą Latvija priėmė sprendimą grąžinti šaukimą į ginkluotąsias pajėgas.[6]
Tarptautinis bendradarbiavimas redaguoti
LNGP, besirūpindamos nacionalinės gynybos klausimais, taip pat pasirengusios nedelsiant reaguoti į grėsmę kitoms NATO valstybėms narėms, tarptautinių krizių atveju. Latvija bendradarbiauja su Estija ir Lietuva kolektyviniuose tarptautiniuose projektuose:
- BALTBAT – bendras pėstininkų batalionas;
- BALTRON – karinė jūrų eskadra;
- BALTNET – Baltijos valstybių oro erdvės stebėjimo sistema;
- BALTDEFCOL – Baltijos gynybos koledžas.
Šiuo metu Latvijos oro erdvės apsauga ir patruliavimu rūpinasi NATO vykdydama Baltijos oro policijos misiją (žr. Baltijos oro policija).
Modernizavimas redaguoti
Po prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), Latvija prisiėmė įsipareigojimus stiprinti savo šalies gynybos galią. Ginkluotosios pajėgos modernizuojamos remiantis principu – greitos reakcijos gerai ginkluoti ir aprūpinti junginiai, galintys veikti ir už NATO ribų. Po įstojimo į NATO, Latvijos gynybos sistema persiorientavo nuo teritorinės gynybos prie bendros kolektyvinės gynybos. Latvija išugdė nedidelę, bet profesionalią kariuomenę, kuri buvo integruota į NATO struktūras.
LNGP kariai tarptautinėse operacijose dalyvauja nuo 1996 metų. Buvo sukurti specializuoti padaliniai (pvz., karo medikai, karo policija, išminuotojai, koviniai narai ir specialiosios pajėgos), siekiant palengvinti ir sustiprinti LNGP dalyvavimą tarptautinėse operacijose.
Išnašos redaguoti
- ↑ The CIA World Factbook Archyvuota kopija 2011-08-16 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ 2,0 2,1 „Aizsardzības nozares budžets | Aizsardzības ministrija“.
- ↑ „Fact sheet "Latvian National Armed Forces" (2018)“. Mod.gov.lv. Nuoroda tikrinta 6 August 2018.
- ↑ Īvāns, Ansis (20 December 2017). „'2% no IKP: Kā mūs aizsargās?' No 8 tūkstošiem rezerves karavīru trīs gados iemaņas atjaunojuši 357“. www.delfi.lv (latvių). DELFI.lv. Nuoroda tikrinta 6 August 2018.
- ↑ „The National Defence Concept“. www.mod.gov.lv. Riga. 2016. Nuoroda tikrinta 6 August 2018.
- ↑ „Latvia reintroduces compulsory military service – DW – 04/07/2023“. dw.com (anglų). Nuoroda tikrinta 2023-04-12.