Atverti pagrindinį meniu
Nepiliečio pasas Latvijoje

Nepiliečiai (latv. nepilsoņi) – asmenys, kurie nėra Latvijos ar kitos šalies piliečiai, bet kurie pagal Latvijos įstatymą „Dėl buvusios SSRS piliečių, neturinčių Latvijos ar kitos pilietybės“ statuso, turi teisę į Latvijos vyriausybės išduotą nepiliečio pasą, taip pat kitas konkrečias teises. Maždaug du trečdaliai iš jų yra etniniai rusai, po jų yra etniniai baltarusiai, etniniai ukrainiečiai, etniniai lenkai ir etniniai lietuviai.[1] Latviški nepiliečių pasai išduodami asmenims be pilietybės. Su nepiliečių dokumentais galima naudotis keliaujant, tačiau žmonės neturi balsavimo teisės ir jiems neleidžiama dirbti valstybės institucijose. Nepiliečiams galioja ir kiti suvaržymai, pavyzdžiui, įsigyjant nekilnojamojo turto ar šaunamąjį ginklą. Kita vertus, nepiliečio pasas gali būti ir naudingas, nes leidžia keliauti be vizos po Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalis.[2]

Turinys

DemografijaKeisti

2017 m. duomenimis, apie 240 tūkst. iš beveik 2 mln. Latvijos gyventojų buvo nepiliečiai. Beveik absoliuti dauguma jų – rusakalbiai.

Latvijos gyventojų pilietybės (2017 m.)[3]
Latvijos piliečiai (1 788 710)
  
84.48 %
Latvijos nepiliečiai (237 759)
  
11.23 %
Rusijos piliečiai (54 998)
  
2.60 %
Kiti, daugiausiai kitų šalių piliečiai (35 916)
  
1.70 %

Nepiliečių istorijaKeisti

Nepiliečiai Latvijoje tokį statusą įgijo 1990-aisiais. Daugiausiai buvo tokių žmonių, kurie 19401989 m. migravo į Latvijos SSR iš kitų Sovietų Sąjungos respublikų, ir jų vaikai, gimę iki 1992 m. liepos 1 d.

Rusakalbiai gyventojai, kurie rėmė atkurtą Latviją, tikėjosi, kad naujoji valdžia įteiks latviškus pasus visiems gyventojams. Tačiau Latvijos piliečiais buvo pripažinti tik šią pilietybę turėjusieji iki 1940 m. birželio 17 d. Šis nutarimas galiojo ir jų palikuonims. Sovietmečiu į Latviją atsikėlę žmonėsi turėjo teisę gauti Latvijos pilietybę, bet privalėjo išlaikyti kalbos egzaminą. Atsisakiusieji tai padaryti liko be pilietybės, gavo nepiliečių statusą arba paprašė Rusijos paso.

Nepiliečių natūralizacijos procesas teisiškai reguliuojamas nuo 1995 m.: nepiliečiai gali oficialiai gauti latviškus pasus, o tam reikia išlaikyti latvių kalbos ir Latvijos istorijos egzaminus. Per pastaruosius 25 metus natūralizacija pasinaudojo apie 150 tūkst. asmenų.[2]

Privalomi egzaminai baugina daugelį nepiliečių ir kliudo gauti pilietybę. Kai kurie žmonės įsitikinę, kad pilietybė privalo būti suteikta automatiškai, o privalomi egzaminai juos žemina. Vyresnio amžiaus rusakalbiai teigia, neva jiems sudėtinga išmokti latvių kalbą. Be to, rusai nepritaria faktui, kad Sovietų Sąjunga buvo okupavusi Latviją, todėl neišlaikomas istorijos egzaminas.[2]

KritikaKeisti

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos komitetas nurodė netinkamą Latvijos valdžios elgesį su rusakalbiais ir kitomis mažumomis. Komiteto paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad šioje Baltijos valstybėje mažumų atstovai dėl griežtų kalbos reikalavimų yra diskriminuojami darbo rinkoje.[2]

ŠaltiniaiKeisti