Lankos apskritis (vok. Landkreis Niederung, nuo 1939 m. spalio 1 d. Landkreis Elchniederung, Pakalnės apskritis) – 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 18151818 m. vykdytą reformą. Centras – Gastos.

Lankos apskritis
Landkreis Niederung

1818 – 1945
Lankos apskritis 1939 m.
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Apygarda Gumbinės apygarda
Administracinis centras Gastos
Valsčiai 29 (1905)
Gyventojų 28 500 (1818), 55 342 (1900), 55 376 (1939)
Plotas 986 km²

Geografija redaguoti

Lankos apskritis buvo dabartinėje Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorijoje, abipus Nemuno žemupio.

Istorija redaguoti

 
Rytų Prūsijos provincija iki 1905 m.: vakarinė dalis – Karaliaučiaus apygarda, rytinė dalis – Gumbinės apygarda

Ribojosi su Ragainės, Tilžės, Labguvos, Klaipėdos, nuo 1920 m. ir su Pagėgių apskritimis bei Kuršių mariomis. 1818 m. apskrityje buvo 14 parapijų. Į Lankos apskritį vykstant germanizacijai kėlėsi lietuvininkai iš kitų apskričių. Drėgnuose ir nusausintuose derlinguose plotuose kūrėsi nausėdijos, dvarai. Kuršių marių ir upių pakrantėse nuo seno buvo žvejų kaimų, dėl to Lankos apskritis lietuvininkų vadinta Lietuviškąja žemuma, rytinė jos dalis – Tilžės žemuma. Šioje žemumoje buvo ir dalis Tilžės apskrities.

Per Lankos apskritį ėjo vandens kelias Gilijos upe, juo iš Nemuno baseino į Vakarų Europą plukdyti sieliai, plaukė laivai su kroviniais. Daug nuostolių padarydavo dažni potvyniai. XIX a. pabaigoje iškasta naujų sausinimo kanalų, pastatyta polderių, apsauginių pylimų. Nauji plotai naudoti našiam žemės ūkiui plėtoti, pirmiausia pienininkystei. Svarbiausi verslai – šieno plukdymas į Karaliaučių ir kitus Mažosios Lietuvos miestus, daržovių, bulvių auginimas, žvejyba ir žuvų prekyba. Iki XX a. pradžios Lankos apskrities šiaurinėje ir vakarinėje dalyje svarbi susisiekimo priemonė buvo valtys, kuršvaltės, kuršlaiviai, garlaiviai.

Po Versalio taikos sutarties 1919 m. susidarius Klaipėdos kraštui ir įkūrus Pagėgių apskritį Lankos apskrities ribos pasikeitė. 1920 m. šiaurinė apskrities dalis (Andrulių ir Pervalkiškių valsčiai) priskirta Klaipėdos kraštui, su kuriuo 1923 m. atiteko Lietuvai. 1920 m. Andrulių valsčius prijungtas prie Šilutės apskrities, o Pervalkiškių valsčius – prie Pagėgių apskrities[1]

1939 m. veikė 11 evangelikų liuteronų parapijų.[2] 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo 219 savivaldybių ir 5 valstybiniai ūkiai. Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorijoje okupacinė TSRS valdžia suformavo Kaliningrado srities Slavsko rajoną.


Apskrities istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Suskirstymas Gyvenvietės


1818 986,5 28.500
1825 37.300
1861 48.900
1871 52.609 414 gyvenviečių
1885 33 valsčiai: Argelothen – Argelotų valsčius, Brettschneidern – Duonapjovių valsčius, Demmenen – Demenių valsčius, Groß Friedrichsdorf – Metežerynų valsčius, Groß Skaisgirren – Didžiųjų Skaisgirių valsčius, Heinrichsfelde – Andrulių valsčius, Heinrichswalde – Gastų valsčius, Inse – Įsės valsčius, Jedwilleiten – Jedvilaičių valsčius, Kartzewischken – Karceviškių valsčius, Kaukehmen – Kaukėnų valsčius, Kellmienen – Kelmynų valsčius, Lappienen – Lepynų valsčius, Linkuhnen – Linkūnų valsčius, Neukirch – Joneikiškių valsčius, Norwischeiten – Norvišaičių valsčius, Oschweningken – Uošvininkų valsčius, Osseningken – Uosininkų valsčius, Parwischken – Parviškių valsčius, Peterswalde – Pėtersvaldės valsčius, Rautenburg – Rautenburgo valsčius, Sandfluß – Žiezdrinės valsčius, Sausseningken – Sausininkų valsčius, Schnecken – Šnekų valsčius, Seckenburg – Kryžionų valsčius, Skirbst – Skirpstų valsčius, Sköpen – Skiepų valsčius, Tawe – Tavės valsčius, Tawellningken – Tavelninkų valsčius, Wannaglauken – Vanaglaukių valsčius, Wilhelmsbruch – Vilhelmsbrucho valsčius, Wolfsberg – Volfsbergo valsčius
1890 55.614
1900 55.342
1905 29 valsčiai
1910 54.417
1925 55.717
1933 54.798
1939 1003 55.376 32 valsčiai, 226 seniūnijos

Gyventojai redaguoti

Gyventojų surašymo duomenimis, 1871 m. 414 apskrities gyvenviečių gyveno 52,6 tūkst. gyventojų. Įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[3] [4]

 
 
Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m. 1900 m. 1910 m. 1925 m. 1933 m. 1939 m.
55 614 55 342 54 417 55 717 54 798 53 889


Gyventojai pagal tikėjimą

Metai Gyventojai Evangelikai Katalikai Žydai
1890 55 614 n.d. 255 246
1900 55 342 54 043 379
1910 54 417 53 170 372
1925 55 717 54 552 830 191
1933 54 798 53 538 927 127
1939 53 889 51 870 1 043 34

Lietuviai redaguoti

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1825 m. Lankos apskrityje iš 37 338 gyventojų lietuviškai kalbėjo 49,1 %, 1852 m. apie 38,4 %, 1890 m. apie 25,2 % žmonių.

1892–1918 m. veikė Tilžės-Lankos apskrities lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė.

Šaltiniai redaguoti

  1. Lankos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
  2. Vilius Pėteraitis, Martynas PurvinasLankos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 505 psl.
  3. Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
  4. Gyvenvietės ir gyventojai 1900 m.

Nuorodos redaguoti