Lankos apskritis
Lankos apskritis (vok. Landkreis Niederung, nuo 1939 m. spalio 1 d. Landkreis Elchniederung, Pakalnės apskritis) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą. Centras – Gastos.
| Lankos apskritis Landkreis Niederung | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Vokietija
| ||||||
| Apygarda | Gumbinės apygarda | ||||||
| Administracinis centras | Gastos | ||||||
| Valsčiai | 29 (1905) | ||||||
| Gyventojų | 28 500 (1818), 55 342 (1900), 55 376 (1939) | ||||||
| Plotas | 986 km² | ||||||
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}
Geografija
redaguotiLankos apskritis buvo dabartinėje Lietuvos ir Kaliningrado srities teritorijoje, abipus Nemuno žemupio.
Istorija
redaguoti
Ribojosi su Ragainės, Tilžės, Labguvos, Klaipėdos, nuo 1920 m. ir su Pagėgių apskritimis bei Kuršių mariomis. 1818 m. apskrityje buvo 14 parapijų. Į Lankos apskritį vykstant germanizacijai kėlėsi lietuvininkai iš kitų apskričių. Drėgnuose ir nusausintuose derlinguose plotuose kūrėsi nausėdijos, dvarai. Kuršių marių ir upių pakrantėse nuo seno buvo žvejų kaimų, dėl to Lankos apskritis lietuvininkų vadinta Lietuviškąja žemuma, rytinė jos dalis – Tilžės žemuma. Šioje žemumoje buvo ir dalis Tilžės apskrities.
Per Lankos apskritį ėjo vandens kelias Gilijos upe, juo iš Nemuno baseino į Vakarų Europą plukdyti sieliai, plaukė laivai su kroviniais. Daug nuostolių padarydavo dažni potvyniai. XIX a. pabaigoje iškasta naujų sausinimo kanalų, pastatyta polderių, apsauginių pylimų. Nauji plotai naudoti našiam žemės ūkiui plėtoti, pirmiausia pienininkystei. Svarbiausi verslai – šieno plukdymas į Karaliaučių ir kitus Mažosios Lietuvos miestus, daržovių, bulvių auginimas, žvejyba ir žuvų prekyba. Iki XX a. pradžios Lankos apskrities šiaurinėje ir vakarinėje dalyje svarbi susisiekimo priemonė buvo valtys, kuršvaltės, kuršlaiviai, garlaiviai.
Po Versalio taikos sutarties 1919 m. susidarius Klaipėdos kraštui ir įkūrus Pagėgių apskritį Lankos apskrities ribos pasikeitė. 1920 m. šiaurinė apskrities dalis (Andrulių ir Pervalkiškių valsčiai) priskirta Klaipėdos kraštui, su kuriuo 1923 m. atiteko Lietuvai. 1920 m. Andrulių valsčius prijungtas prie Šilutės apskrities, o Pervalkiškių valsčius – prie Pagėgių apskrities[1]
1939 m. veikė 11 evangelikų liuteronų parapijų.[2] 1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo 219 savivaldybių ir 5 valstybiniai ūkiai. Po Antrojo pasaulinio karo apskrities teritorijoje okupacinė TSRS valdžia suformavo Kaliningrado srities Slavsko rajoną.
| Apskrities istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės
|
| 1818 | 986,5 | 28.500 | ||
| 1825 | 37.300 | |||
| 1861 | 48.900 | |||
| 1871 | 52.609 | 414 gyvenviečių | ||
| 1885 | 33 valsčiai: Argelothen – Argelotų valsčius, Brettschneidern – Duonapjovių valsčius, Demmenen – Demenių valsčius, Groß Friedrichsdorf – Metežerynų valsčius, Groß Skaisgirren – Didžiųjų Skaisgirių valsčius, Heinrichsfelde – Andrulių valsčius, Heinrichswalde – Gastų valsčius, Inse – Įsės valsčius, Jedwilleiten – Jedvilaičių valsčius, Kartzewischken – Karceviškių valsčius, Kaukehmen – Kaukėnų valsčius, Kellmienen – Kelmynų valsčius, Lappienen – Lepynų valsčius, Linkuhnen – Linkūnų valsčius, Neukirch – Joneikiškių valsčius, Norwischeiten – Norvišaičių valsčius, Oschweningken – Uošvininkų valsčius, Osseningken – Uosininkų valsčius, Parwischken – Parviškių valsčius, Peterswalde – Pėtersvaldės valsčius, Rautenburg – Rautenburgo valsčius, Sandfluß – Žiezdrinės valsčius, Sausseningken – Sausininkų valsčius, Schnecken – Šnekų valsčius, Seckenburg – Kryžionų valsčius, Skirbst – Skirpstų valsčius, Sköpen – Skiepų valsčius, Tawe – Tavės valsčius, Tawellningken – Tavelninkų valsčius, Wannaglauken – Vanaglaukių valsčius, Wilhelmsbruch – Vilhelmsbrucho valsčius, Wolfsberg – Volfsbergo valsčius | |||
| 1890 | 55.614 | |||
| 1900 | 55.342 | |||
| 1905 | 29 valsčiai | |||
| 1910 | 54.417 | |||
| 1925 | 55.717 | |||
| 1933 | 54.798 | |||
| 1939 | 1003 | 55.376 | 32 valsčiai, 226 seniūnijos | |
Gyventojai
redaguotiGyventojų surašymo duomenimis, 1871 m. 414 apskrities gyvenviečių gyveno 52,6 tūkst. gyventojų. Įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:[3] [4]
 | |||||||
| 1890 m. | 1900 m. | 1910 m. | 1925 m. | 1933 m. | 1939 m. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 55 614 | 55 342 | 54 417 | 55 717 | 54 798 | 53 889 | ||
| |||||||
Gyventojai pagal tikėjimą
| Metai | Gyventojai | Evangelikai | Katalikai | Žydai |
| 1890 | 55 614 | n.d. | 255 | 246 |
| 1900 | 55 342 | 54 043 | 379 | |
| 1910 | 54 417 | 53 170 | 372 | |
| 1925 | 55 717 | 54 552 | 830 | 191 |
| 1933 | 54 798 | 53 538 | 927 | 127 |
| 1939 | 53 889 | 51 870 | 1 043 | 34 |
Lietuviai
redaguotiVokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1825 m. Lankos apskrityje iš 37 338 gyventojų lietuviškai kalbėjo 49,1 %, 1852 m. apie 38,4 %, 1890 m. apie 25,2 % žmonių.
1892–1918 m. veikė Tilžės-Lankos apskrities lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Lankos apskritis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986.
- ↑ Vilius Pėteraitis, Martynas Purvinas. Lankos apskritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 505 psl.
- ↑ Rinkimų istorija Archyvuota kopija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Gyvenvietės ir gyventojai 1900 m.