Laižuva
| Laižuva | ||
|---|---|---|
| ||
  Laižuva |
||
| 56°22′55″š. pl. 22°33′36″r. ilg. / 56.382°š. pl. 22.560°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Telšių apskritis
| |
| Savivaldybė |  Mažeikių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Laižuvos seniūnija | |
| Gyventojų | 375 | |
 Vikiteka |
Laižuva | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Лайжево[2] | |
Laižuva – miestelis Mažeikių rajono savivaldybėje, 15 km į šiaurės rytus nuo Mažeikių, šalia Mažeikių–Rygos geležinkelio, prie sienos su Latvija. Seniūnijos centras, 2 seniūnaitijos (Vadaksties ir A. Vienažindžio). Yra Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia, biblioteka, paštas (LT-89085), buvusi Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla.
Etimologija redaguoti
Manoma, kad Laižuva yra asmenvardinis vietovardis, galimai kilęs nuo asmenvardžio Laižys ar į jį panašaus.[3]
Geografija redaguoti
Laižuva įsikūrusi Ventos vidurupio žemumoje, Vadaksties kairiajame krante, kelių Žiogaičiai – Jučiai – Agluonai ir kelio iš Palnosų į Latvijos kelią P96 Ežerė – Glūda sankryžoje.
Istorija redaguoti
Laižuva minima nuo XV a. 1568 m. per Valakų reformą įkurtas kaimas. Nuo XVII a. pradžios – miestelis. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. 1661 m. įvardyta miesteliu. 1713 m. Laižuvai suteikta savaitinio turgaus privilegija. Nuo XVIII a. šalia miestelio buvo Laižuvos dvaras. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 auksinų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno.[4] 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.
XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1898 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla dėstomąja rusų kalba, 1924–1948 m. lietuviška pradžios mokykla, 1948–1950 m. progimnazija, 1950–1997 m. septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1997 m. Laižuvos Antano Vienažindžio pagrindinė mokykla; veikia mokyklos muziejus.
1873 m. pro Laižuvą nutiestas geležinkelis Mažeikiai–Mintauja. 1884 m. vasarą per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. 1889 m. pastatyta nauja raudonų plytų, su dviem bokštais Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia. Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 d. bažnyčią pašventino. XIX a. pabaigoje Laižuva – Šiaulių apskrities miestelis Viekšnių valsčiuje, Laižuvos dvaras.[5][6] 1902 m. atidaryta Laižuvos geležinkelio stotelė.
Nacių okupacinės administracijos įsakymu 1941 m. rugpjūčio Mažeikiuose nužudyti Laižuvos žydai. Per II pasaulinį karą Laižuva sudegė. II pasaulinio karo pabaigoje, 1944 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino, išliko tik Kryžiaus kelio stotys. 1944 m. špitolėje įrengta nauja bažnyčia.
Po karo Laižuvos valsčiuje veikė LLA Žemaičių legiono Trečiosios Mažeikių rinktinės partizanai. TSRS valdžia 1940–1941 m. ir 1944–1953 m. ištrėmė 17 gyventojų. 1950–1995 m. buvo kolūkio centrinė gyvenvietė. 1937 m. įkurta biblioteka, po karo – paštas, medicinos punktas, muzikos mokykla, kultūros namai.[7]
2008 m. patvirtintas Laižuvos herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1635 m. | Mažųjų Dirvėnų valsčius | Žemaičių seniūnija |
| XIX a. | Viekšnių valsčius | Šiaulių apskritis |
| 1919–1950 m. | Laižuvos valsčiaus centras | Mažeikių apskritis |
| 1950–1995 m. | Laižuvos apylinkės centras | Mažeikių rajonas |
| 1995– | Laižuvos seniūnijos centras | Mažeikių rajono savivaldybė |
Gyventojai redaguoti
 | |||||||||
| 1841 m. | 1867 m.*[2] | 1897 m.sur. | 1902 m.[8] | 1923 m.sur.[9] | 1940 m. | 1959 m.sur.[10] | 1970 m.sur.[11] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 118 | 481 | 931 | 410 | 845 | 1 000 | 400 | 423 | ||
| 1978 m.[12] | 1979 m.sur.[13] | 1985 m.[14] | 1989 m.sur.[15] | 2001 m.sur.[16] | 2006 m. | 2011 m.sur.[17] | 2021 m.sur.[18] | ||
| 448 | 479 | 461 | 557 | 560 | 680 | 485 | 375 | ||
| |||||||||
| |||||||||
Žymūs žmonės redaguoti
Laižuvoje gimė:
- Antanas Jakobas, teisininkas, advokatas.
- Vytautas Lalas, sportininkas, galiūnų sportas.
Laižuvoje nuo 1876 m. gyveno ir klebonavo poetas Antanas Vienažindys (1841–1892), čia miręs ir palaidotas vietos kapinėse. Šioje bažnyčioje 1911–1914 m. yra klebonavęs ir J. Tumas-Vaižgantas (1869–1933).
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 3 (Лаарсъ — Оятъ). СПб, 1867, 10 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas: F.SA-3879, l. 10 v.
- ↑ Łajżew. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. V (Kutowa Wola — Malczyce). Warszawa, 1884, 578 psl. (lenk.)
- ↑ Łajżew. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 255 psl. (lenk.)
- ↑ Algimantas Miškinis. Laižuva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 464 psl.
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Laižuva. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 284 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Laižuva. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 336 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Algimantas Miškinis ir kt. Laižuva. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 471
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Telšių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
Nuorodos redaguoti
- Laižuva. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 414 psl.
- Laižuva. Mažeikių krašto enciklopedija.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
| ||||||||||
|
|||||||||||
| Auksūdys – 4 km MAŽEIKIAI – 17 km |
Purvėnai – 10 km VIEKŠNIAI – 17 km |
Jučiai – 8 km KIVYLIAI – 15 km AKMENĖ – 23 km | |||||||||
