Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia
Kitos reikšmės – Dievo Apvaizdos bažnyčia.
55°11′32.88″ š. pl. 23°53′35.46″ r. ilg. / 55.1924667°š. pl. 23.8931833°r. ilg.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kauno |
| Dekanatas | Kėdainių |
| Savivaldybė | Kėdainių rajonas |
| Gyvenvietė | Labūnava |
| Adresas | Vainikų g. 6 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1859 m. |
| Stilius | klasicizmas |
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia – katalikų bažnyčia, stovinti Kėdainių rajone, Labūnavos rytinėje dalyje, kapinėse, kairiajame Nevėžio krante, prie kelio 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai . Tituluojama Dievo Apvaizdos vardu. Bažnyčia pokaryje įrengta dvarininkų Zabielų memorialinėje koplyčioje, kuri paskelbta regioniniu architektūros ir istorijos paminklu.[1]
Atlaidai: Dievo Apvaizdos (pirmąjį liepos sekmadienį), šv. Onos (liepos 26 d. arba keliama į artimiausią sekmadienį), šv. Pranciškaus Asyžiečio (spalio 4 d. arba keliama į artimiausią sekmadienį).
Istorija redaguoti
Pirmąją medinę bažnyčią Labūnavoje 1799 m. pastatė dvarininkas Ignotas Zabiela. Jai 1812 m. sudegus, netrukus naują bažnyčią pastatė Labūnavos dvaro paveldėtojas Anupras Zabiela.
1859 m. Labūnavos kapinėse pastatyta mūrinė, klasicistinė koplyčia. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje bažnyčiai 1944 m. sudegus, kapinių koplyčia 1945 m. buvo pertvarkyta į bažnyčią ir pagal šią paskirtį tebenaudojama iki šių dienų. Greta bažnyčios stovėjusi medinė varpinė perkelta į kapinių, kurių centre stovi koplyčia, kampą. Remontuota 1896, 1945, 1960 m.
Architektūra redaguoti
Bažnyčia vėlyvojo klasicizmo stiliaus, apskrito plano, su stačiakampe apside ir prienaviu. Navą dengia apie 10 m skersmens kupolas su stačiakampiu bokšteliu, užsibaigiančiu metaliniu kryžiumi. Pastato tūris sudėtinis, susidedantis iš rotondinės vidurinės dalies ir simetriškai iš abiejų pusių prigludusių prieangio ir presbiterijos tūrių. Pokaryje prie presbiterijos priestato pristatytas zakristijos priestatas. Priestatų stogų forma – dvišlaitė.
Patalpose įrengti 3 altoriai (didysis ir du šoniniai), vargonų choras, vitražai (1984). Laidojimo rūsyje užmūrytos 6 kriptos su Zabielų giminės mirusiųjų palaikais. Prie pagrindinio koplyčios įėjimo perkeltos tarpukariu šalia sunaikintos bažnyčios buvusios dvi skulptūros su postamentais – Jėzaus Kristaus ir Mergelės Marijos. Priešais bažnyčią klebono Stepono Pilkos (1917–1994) rūpesčiu pastatytos dvi iškilios skulptūros: Vytauto Didžiojo (1987) ir šv. Kazimiero (1988).
Literatūra redaguoti
- Kazys Misius, Romualdas Šinkūnas. Lietuvos katalikų bažnyčios /žinynas/. – Vilnius: Pradai, 1993. – P. 151
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Objekto Nr. 1410 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
