Lietuvos žaliųjų partija

(Nukreipta iš puslapio Lietuvos žaliųjų sąjūdis)
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Lietuvos žaliųjų partija
LyderisIeva Budraitė
Įkurta2011 m.
BūstinėŠermukšnių g. 6A
Vilnius
Narių skaičius2304 [1] (2024)
Politinė ideologijaŽalioji politika
Vietų skaičius Seime
1 / 141
Svetainė
www.lzp.lt

Lietuvos žaliųjų partija (LŽP) – Lietuvos politinė partija, įregistruota 2011 m. gegužės 11 d. Partijos pirmininkė: Ieva Budraitė.

Žaliųjų partija sprendžia klimato krizės, socialinio teisingumo, ekologijos klausimus[2]. Pasak partijos, Žaliųjų ideologijos pamatą sudaro ne atskiri „žali“ politikos elementai, o naujas, „žalias" požiūris ir į ekonomiką, ir energetiką.[3]

Pirmininkai redaguoti

  • 2011–2012: Juozas Dautartas (1959), biologas, aplinkosaugininkas, Aplinkos ministerijos tarnautojas
  • 2012 m. gegužė–lapkritis: Albinas Morkūnas (1944), miškininkas, ekonomistas, Aplinkos ministerijos tarnautojas
  • 2012–2016: Linas Balsys (1961), žurnalistas, Seimo narys, buvęs Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas
  • 2016–2020: Remigijus Lapinskas (1968), verslininkas, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos (WBA) valdybos narys
  • 2020: Ieva Budraitė, aplinkosaugos ekspertė, viešosios politikos ir administravimo magistrė, viena jauniausių pirmininkių Lietuvos partijų istorijoje.

Valdymo organai redaguoti

Pagrindiniai Lietuvos žaliųjų partijos valdymo organai yra:

  • Valdyba (15 narių)
  • Taryba (renkama Suvažiavime), Tarybos pirmininkas nuo 2020 m. – prof. habil. dr. Vytautas Nekrošius.

Veikia Etikos ir procedūrų komisija ir Kontrolės komisija.

Istorija redaguoti

Iki pat XXI amžiaus antrojo dešimtmečio Lietuva buvo vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje nebuvo žaliųjų partijos.

2009 m. spalio pradžioje įvyko steigiamasis žaliųjų partijos aktyvistų susirinkimas (iniciatyvinės grupės pirmininkas - Juozas Dautartas). Tuomet aplinkosaugos visuomeninės organizacijos deklaravo, kad 2010 metų pavasarį arba rudenį ketina įkurti Žaliųjų sąjūdžio partiją, dalyvauti savivaldos rinkimuose (žr. 2011 m. Lietuvos savivaldybių tarybų rinkimai), tačiau kūrimosi procesas vyko pernelyg lėtai, todėl ketinimų dalyvauti 2011 m. savivaldos rinkimuose buvo atsisakyta.

2010 m. buvo parengtas pareiškimas Europos ir pasaulio žaliosioms partijoms apie naujos partijos įkūrimą. Idėją steigti Žaliųjų sąjūdžio partiją 2010 metų vasarą rėmė apie 500 žmonių.

2011 m. kovo 20 d. Steigimo susirinkime, vykusiame „Karolinos“ viešbutyje Vilniuje, dalyvavo 173 steigėjai, turintys 2448 steigėjų įgaliojimus. Partijos vadovu išrinktas J. Dautartas buvo tuometis ekologijos klubo „Žemyna“ pirmininkas.[4] Suvažiavime vienbalsiai priimtas pareiškimas dėl atominių elektrinių Lietuvoje, Kaliningrado srityje (Rusija) ir Baltarusijoje projektų nutraukimo.

2011 m. gegužės 11 d. nauja politinė partija įregistruota Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijoje. Naujai įsteigtas „Lietuvos žaliųjų sąjūdis” tapo 41-ąja politine partija Lietuvoje.

2012 m. pavasarį Vilniuje vyko „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio” neeilinis suvažiavimas. Jame dalyvavo 98 delegatai. Buvo pakoreguoti partijos įstatai, naujai suformuoti valdymo organai. Partijos pirmininku tapo miškininkas Albinas Morkūnas.

2012 m. LŽS kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis rinko parašus, kad būtų surengtas patariamasis referendumas dėl naujos atominės elektrinės statybos (žr. Visagino atominė elektrinė). Koordinacinę grupę sudarė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos žaliųjų sąjūdžio partija, Lietuvos žaliųjų judėjimas, Susivienijimas „Žali.lt“ ir kiti.

2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai LŽS partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Karoliniškių (Nr.8) apygardoje buvo išrinktas žurnalistas Linas Balsys (1961), buvęs LR Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas. Rinkimų II ture jam pralaimėjo konservatorė Danutė Bekintienė.

2012 m. lapkričio 24 d. neeilinio suvažiavimo metu partijos pavadinimas pakeistas į „Lietuvos žaliųjų partija", pirmininku išrinktas žurnalistas, politikas Linas Balsys.[5]

2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Panerių (Nr. 11) apygardoje buvo išrinktas Linas Balsys (1961). Rinkimų II ture (2016-10-23) jam pralaimėjo konservatorė Aistė Gedvilienė.

2016 m. spalio 29 d. partijos pirmininku išrinktas iki tol Tarybos pirmininko pareigas ėjęs teisininkas, atsinaujinančios energetikos ekspertas Remigijus Lapinskas, vienas iš VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ įkūrėjų. Tarybos pirmininku tapo visuomenininkas Laurynas Okockis, aktyvus įvairių aplinkosauginių organizacijų narys.[6]

2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai partijai pelnė 1 mandatą. Seimo nariu vienmandatėje Vilkaviškio apygardoje buvo išrinktas nepartinis Algirdas Butkevičius, vėliau tapęs partijos Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ nariu.[7]

2020 m. lapkričio 21 d. partijos pirmininke išrinkta iki tol pirmininko pavaduotojos ir atsakingosios sekretorės pareigas ėjusi Ieva Budraitė, VšĮ „Žaliosios politikos institutas“ direktorė. Tarybos pirmininku išrinktas Vilniaus universiteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius.[8]

2023 m. kovo 3 d. Savivaldos rinkimuose partija pelnė 15 mandatų savivaldybių tarybose. Surinktų balsų skaičius lėmė, kad partija įgijo teisę į valstybės dotaciją.[9]

Ideologija redaguoti

Partija pozicionuojasi kaip centro kairės politinė organizacija. Labiausiai rūpintys klausimai – klimato krizė, žmogaus teisių apsauga, teisingesnė socialinė sistema, dalyvaujamosios demokratijos stiprinimas, perėjimas prie atsinaujinančios energetikos, žiedinė ekonomika, ekologiškesnis žemės ūkis, sveikesnė mityba, gyvūnų gerovė, aplinkai draugiškas transportas ir kiti su atsakingesniu ir tvaresniu vartojimu susiję klausimai.[10]

Propaguojamos vertybės – pagarba žmogui ir gamtai, bendruomeniškumas ir dalyvaujamoji demokratija, socialinis teisingumas.[10]

Veikla redaguoti

Gamtos apsauga redaguoti

Aktyviai kovoja už gyvūnų teises: prieš žiemos šventes ragina atsisakyti prakartėlių su gyvais gyvūnais, palaikė kailinių žvėrelių fermų uždraudimą, padažnėjus atvejams dėl naminių gyvūnų nuodijimo, ragino griežtinti nuodų naudojimą.[2][7][9] Griežtai nepalaiko žiauraus elgesio su gyvūnais ir jų išnaudojimo.[10][11] Teikė įstatymo pataisas, kuriomis siekta uždrausti Lietuvos teritorijoje naudoti ir transportuoti laukinius gyvūnus cirko veiklai.[12]

Palaikė verslinės žvejybos ribojimus vidaus vandenyse.[13] 2016 m. inicijavo ekologinį baidarių žygį dėl žuvitakio įrengimo Kauno hidroelektrinėje.[14]

Pasisakė už labiau subalansuotą Klaipėdos jūrų uosto plėtrą. Kreipėsi į institucijas, kad būtų atliktas hidraulinis poveikio Baltijos krantui modeliavimas ir moksliškai pagrįstais metodais būtų nustatyti ir paviešinti bent preliminarūs kaštai, reikalingi kranto erozijos suvaldymui statant išorinį uostą Melnragėje arba Būtingėje.[15]

2021 m. ragino Vyriausybę mažinti miškų kirtimų normą, buvo surinkusi 20 000 šią iniciatyvą remiančių piliečių parašų po analogišką reikalavimą formuluojančia peticija.[16]

2022 m. rugsėjo 25 d. protestavo prieš Vilniaus Vingio parke rengiamą rengiamą fejerverkų festivalį.[17] Kiek anksčiau kvietė savivaldybes pasirašyti memorandumą dėl fejerverkų atsisakymo.[18]

2023 m. vasario 6 d. prie Kauno miesto savivaldybės pastato surengė protestą, kuriuo ragino spręsti Nemuno taršos naftos produktais problemą.[19]

Skatino parlamentines partijas pasirašyti Aplinkos ministerijos iniciatyva įvairių sričių specialistų parengtą Nacionalinį miškų susitarimą.[20] 2023 m. liepos 4 d. prie Seimo surengė akciją, kurios metu benzopjūklu supjaustė ir raudonais dažais paženklino krituolio rastą. Anot Lietuvos žaliųjų partijos, rasto likimas simbolizuoja netolimą, be ilgalaikės vizijos palikto šalies miško ir jo ekosistemų ateitį. Visas rasto kalades protesto dalyviai kraujo imitacija individualiai adresavo kiekvienai iš parlamentinių partijų ir išvežiojo po jų būstines, ragindami nesitepti rankų šalies turto naikinimu.[21]

Kritikavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos neveiksnumą gyvūnų gerovės užtikrinimo klausimais ir ragino jos atliekamas gyvūnų gerovės kontrolės funkcijas perduoti kitoms Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms arba steigti naują įstaigą.[22]

2023 m. Seimui nagrinėjant naktinių optinių taikiklių įteisinimą medžioklėje organizavo protestus , ragindami palikti šiuos prietaisus medžioklėje draudžiamus.[23][24][25]

2024 m. sausį vykstant Lietuvos ūkininkų protestui, rengė akciją, raginančią derybose su ūkininkais nedaryti kompromisų gamtos sąskaita.[26]

Vidaus ir užsienio politika redaguoti

2013–2015 m. partijos atstovas Seime Linas Balsys prisidėjo prie naujos Policijos rėmėjų įstatymo redakcijos.[27]

Palaikė vienkartinio plastiko mažinimo iniciatyvas. 2020 m. Utenos savivaldybėje partijos atstovo savivaldybės taryboje Sigito Mecelicos siūlymu buvo įvestas reguliavimas.[28]

2022 m. vasarį-kovą reaguodami į Rusijos pradėtą invaziją Ukrainoje palaikė sankcijų Rusijai griežtinimą, ragino Kauno savivaldybę atimti II laipsnio Santakos garbės ženklą iš Sergejaus Roldugino, kuriam taikomos Europos Sąjungos sankcijos dėl Rusijos taikomos karinės agresijos prieš Ukrainą.[29] Vilniaus savivadybę ragino peržiūrėti valdančiosios koalicijos sudėtį, kurią tada sudarė Darbo partijos, Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų aljanso atstovai. Lietuvos žaliųjų partija taip pat kreipėsi į šalies prekybininkus, ragindama dėl karo Ukrainoje atsisakyti ne tik rusiškų bei baltarusiškų, bet ir tarptautinių bendrovių produktų, jei jos atsisako stabdyti veiklą Rusijoje.[30]

Artėjant 2024 m. gegužės 12 d. referendumui dėl pilietybės išsaugojimo 2023 m. lapkričio 18 d. partijos Tarybos posėdyje buvo priimta rezoliucija, kuria savo narius ir remėjus Lietuvos žaliųjų partija ragino palaikyti siūlomą Konstitucijos pakeitimą.[31]

Sveikatos politika redaguoti

Registravo Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo projektą dėl priverstinio tuberkuliozės gydymo.[32]

Palaikė medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimą.[33]

Ragino Vyriausybę koreguoti krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programos amžiaus ribą ir siūlė, kad pasitikrinti dėl šios ligos nemokamai galėtų moterys nuo 30 metų.[34]

Žmogaus teisės redaguoti

Pasisakė prieš konservatyvias Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, įpareigojančias neribotą laiką saugoti embrionus.[35]

Ginta gyventojų teisė gyventi švarioje aplinkoje be atliekų deginimo jėgainių šalia gyvenviečių. Linas Balsys aktyviai veikė, kad Seime būtų svarstomas ir priimtas įstatymas, kuriuo būtų draudžiama 20 kilometrų atstumu nuo gyvenviečių statyti atliekų deginimo įrenginius. Įstatymui pritarta.[36]

Ragino ratifikuoti Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.[37]

Dėl Aleksejaus Navalno sulaikymo aplinkybių kreipėsi į Rusijos ambasadą Lietuvoje.[38]

Energetika redaguoti

Pasisakė prieš naujos atominės elektrinės statybas Visagine. Inicijavo patariamąjį referendumą. [39]

Nepalaikė skalūnų gavybos Lietuvoje.[40]

Aktyviai dalyvavo pasipriešinime prieš Baltarusijoje, Lietuvos pašonėje statomą Astravo atominę elektrinę. 2017 m. lapkritį kartu su dešimtimi nevyriausybinių aplinkosaugos organizacijų kreipėsi į Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos (Espoo) Įgyvendinimo komitetą, reikalaudami sustabdyti Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės projektą, taip pat dėl to inicijavo protestą Vilniuje.[41][42]

Kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją dėl dažnų viešųjų elektromobilių įkrovimo stotelių gedimų, kurie, jų teigimu, mažina pasitikėjimą pačiais elektromobiliais ir silpnina jų įvaizdį. Teigį, kad tokia padėtis nėra suderinama su Europos Sąjungos ir Lietuvos tikslu sparčiai plėtoti elektromobilių parką.[43]

Šaltiniai redaguoti

  1. [1]
  2. 2,0 2,1 Lietuvos žaliųjų partijos programa.
  3. Atsinaujinusiai žaliųjų partijai vadovaus Seimo narys L. Balsys
  4. Kaip partija įregistruotas Lietuvos žaliųjų sąjūdis
  5. L. Balsys perima vadovavimą Lietuvos žaliųjų partijai
  6. „L. Balsys nebevadovaus Lietuvos žaliųjų partijai“, lrt.lt. Nuoroda tikrinta 2021-01-05.
  7. 7,0 7,1 Kuriama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ turi daugiau kaip 2000 steigėjų.
  8. „Lietuvos žaliųjų partijos vadove išrinkta Ieva Budraitė“, alkas.lt. Nuoroda tikrinta 2021-01-05.
  9. 9,0 9,1 VRK partijoms paskirstė dotacijas: ją gaus ir Lietuvos žaliųjų partija.
  10. 10,0 10,1 10,2 Apie partiją.
  11. Piketas Panevėžyje prieš laukinių gyvūnų pasirodymus cirke.
  12. Siūloma drausti cirko pasirodymuose naudoti laukinius gyvūnus.
  13. Tarybos posėdis: diskusijos ir Rezoliucija dėl žuvininkystės tvarkos.
  14. Kauno žalieji: Žuvitakio laukiam 57 metus!
  15. Uosto bendrasis planas: politikų pareiškimai.
  16. Prašo Vyriausybės sumažinti metinę miškų kirtimo normą.
  17. Protestas prieš fejerverkus: vieniems jie geriau nei žvaigždės, kiti vengia dėl augintinių baimių.
  18. Savivaldybes kviečia pasirašyti memorandumą dėl fejerverkų atsisakymo.
  19. Žalieji Kaune reikalavo spręsti Nemuno taršos naftos produktais problemą.
  20. Žalieji ragina politines partijas nustoti vilkinti „Nacionalinio miškų susitarimo“ pasirašymą.
  21. Prie Seimo ūžia pjūklai: kviečia parlamentarus atlikti pareigą dėl miškų.
  22. Minint gyvūnų dieną – kreipimasis dėl jų gerovės užtikrinimo: siūlo perduoti dalį VMVT funkcijų.
  23. Protestas prie Seimo: nepaverskime miškų skerdyklomis.
  24. Prie Seimo – protestas prieš naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimą.
  25. Daukanto aikštėje – demonstracija dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje: prezidento prašo vetuoti Seimo sprendimą.
  26. „Ne pasipelnymui gamtos sąskaita“: aplinkosaugininkai surengė kontrprotestą prieš ūkininkų mitingą.
  27. Seimo narys Linas Balsys siūlo leisti policijos rėmėjams veikti vieniems ir naudoti specialiąsias priemones.
  28. Utenos rajono renginiuose neliks vienkartinių plastikinių indų.
  29. Iš Sergejaus Roldugino reikalaujama atimti kauniečių įteiktą Santakos garbės ženklą.
  30. Kviečiame atsisakyti iš Rusijos nesitraukiančių įmonių produkcijos ar bent ją ženklinti.
  31. Lietuvos žaliųjų partija referendume ragina palaikyti dvigubos pilietybės idėją.
  32. Siūloma priverstinai gydyti tuberkulioze sergančiuosius.
  33. Lietuvos žaliųjų partija siūlo legalizuoti medikamentinį nėštumo nutraukimą.
  34. Profilaktiniai krūties vėžio tyrimai turėtų būti atliekami nuo 30-ies metų.
  35. Žalieji nepritaria „Valstiečių“ teikiamoms Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisoms.
  36. PASIŪLYMAS dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
  37. Reikalaujame ratifikuoti Stambulo konvenciją!
  38. Lietuvos žaliųjų partija dėl A. Navalno ir žmogaus teisių pažeidimų kreipėsi į Rusijos ambasadą.
  39. Lietuvos žalieji inicijuoja referendumą dėl AE statybos.
  40. Žalieji reikalauja moratoriumo skalūninių dujų žvalgybai ir gavybai.
  41. Aplinkosaugininkai dėl Astravo atominės elektrinės kreipėsi į JTO.
  42. Vilniuje - protesto akcija dėl Astravo AE.
  43. Ar gendančios įkrovimo stotelės kenkia elektromobilių įvaizdžiui ir trukdo pasiekti valstybės tikslus?

Nuorodos redaguoti