Kuršėnų valsčius

56°01′š. pl. 22°56′r. ilg. / 56.01°š. pl. 22.94°r. ilg. / 56.01; 22.94

Kuršėnų valsčius
Laikotarpis: XVI a. – 1950 m.

Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras:	Kuršėnai

Rusijos imperija
Kauno gubernija	Šiaulių apskritis (186?–1915)

Lietuva
	Šiaulių apskritis (1919–1940)

Trečiasis Reichas
Ostlandas	Šiaulių apskritis (1941–1944)

Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR	Šiaulių apskritis (1944–1947) Kuršėnų apskritis (1947–1950)

Kuršėnų valsčius (rus. Куршанская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Kuršėnai.

Istorija

Valsčius minimas nuo XVI a. 1581 m. rugsėjo 29 d. sudarytas valsčiaus ir miestelio inventorius, čia buvo surašyta 75–80 šeimų. Atkurtas XIX a. Kauno gubernijoje.^[1] Po 1923 m. 5 vietovės prijungtos iš Gruzdžių valsčiaus. 1947 m. dalis teritorijos perduota naujam Raudėnų valsčiui. Kuršėnų valsčius panaikintas 1950 m. birželio 20 d., valsčiaus teritorija perduota Kuršėnų rajonui (9 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Ūkių sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1877 m.		3412	399 kiemai ^[2]	3 seniūnijos	68
1923 m.^[3]	294	10 079	2218
1932 m.	235	10100		15 seniūnijų ^[4]
1949-01-01 (išsamiau)	370			9 apylinkės ^[5]

Vadovai

Stasys Luinis, 1932 m.^[6]

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė	Seniūnija, 1932 m.^[7]	Apylinkė, 1949 m.^[8]
Bacaičiai	Bacaičių seniūnija	-
Drąsučiai	Drąsučių seniūnija	Drąsučių apylinkė
Gaudučiai	Gaudučių seniūnija	-
Gergždeliai	Gergždelių seniūnija	Gergždelių apylinkė
Kuršėnai	Kuršėnų miesto seniūnija	-
Micaičiai	Micaičių seniūnija	Micaičių apylinkė
Minkštakiai	Minkštakių seniūnija	-
Norvaišiai	Norvaišių seniūnija	Norvaišių apylinkė
Pakšteliai	Pakštelių seniūnija	Pakštelių apylinkė
Pakubeliai	Pakubelių seniūnija	Pakubelių apylinkė
Pakumulšiai	Pakumulšių seniūnija	Pakumulšių apylinkė
Papelkiai	Papelkių seniūnija	Papelkių apylinkė
Smurgiai	Smurgių seniūnija	-
Svirbūtės	Svirbučių seniūnija	Svirbūčių apylinkė
Urkuvėnai	Urkuvėnų seniūnija	-
Iš viso:	15 seniūnijų	9 apylinkės

Gyventojai

Tautinė sudėtis

1923 m. gyveno 10 079 žmonės:^[9]

Lietuviai – 84,22% (8489);
Žydai – 8,34% (841);
Rusai – 4,12% (415);
Lenkai – 1,43% (144);
Latviai – 1% (101);
Vokiečiai – 0,41% (48);
Kiti – 0,2% (41).

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai	Gimimo vieta	Žmogus	Mirties metai
1902	Sodybos	Juozas Baldžius, etnologas, tautosakininkas	1962
1921	Padvarninkai	Jonas Karčiauskas, mokytojas, poetas	2005
1927	Šykščiai	Povilas Kostrauskas, inžinierius	2005
1936	Daržiškės	Pranciškus Jakas, miškininkas	2010
1937	Vileišiai	Jonas Stankus, archeologas
1937	Nugarės	Irena Ermanytė, kalbininkė
1938	Pavenčiai	Eduardas Jonas Monkevičius, teisininkas
1946	Raudėnai	Marija Rūta Babarskienė, gydytoja kardiologė
1949	Budai	Valdas Stanislovas Laurinavičius, biochemikas

Šaltiniai

↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 695 psl.
↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 706–707 psl.
↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 68
↑ 1923 m. surašymo duomenys

[1] Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.

[2] Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 28 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).

[3] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[4] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 692–715 psl.

[5] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 67

[6] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 695 psl.

[7] Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 706–707 psl.

[8] Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 68

[9] 1923 m. surašymo duomenys

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]