Kumpikų I senosios kapinės
Kumpikų I senosios kapinės | |||
---|---|---|---|
Koordinatės |
|
||
Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
Plotas | 1 318 m² | ||
Naudotas | XVI a. – XX a. 2 deš. | ||
Registro Nr. | unikalus kodas 24199 |
Kumpikų senosios kapinės, vadinamos Kapeliais (žem. Kapālē), Maro kapeliais (valstybės saugoma regioninio reikšmingumo lygmens kultūros vertybė: unikalus kodas – 24199, senas vertybės kodas – L533) – neveikiančios kapinės šiaurinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kumpikuose (Darbėnų seniūnija), 0,68 km į šiaurės rytus nuo kaimo kryžkelės, Liepų gatvės kairėje pusėje.
Vieta
redaguotiĮrengtos aukštumos šlaite, nuolaidėjančiame į pietvakarius. Nežymiai šiaurės–pietų kryptimi ištęsto ovalo plano, 26 m ilgio ir 23 m pločio, apjuostos 93 m ilgio, iki 1,5 m aukščio ir 1 m pločio krauta palaidų lauko akmenų tvora. Pietinėje dalyje paliktas tarpas vartams. Palei tvorą kapinėse auga aukšti lapuočiai medžiai.
Kapinėse auga keletas medžių, o šiaurės rytinėje dalyje ant akmenų stovi 3 medinės, stačiakampės stačiasienės, vienkamarės koplytėlės. Kraštinių koplytėlių stogai trišlaičiai, o centrinės – keturšlaitis. Priešais koplytėles pastatytas monumentalus, ornamentuotas, žaliai dažytas kryžius su lieto metalo Nukryžiuotojo figūrėle. Už jo tarp koplytėlių stovi betoninis antkapinis kryžius, o į rytus – kaltinis, ažūrinis, ornamentuotas kryžius, perkelti iš Grūšlaukės kapinių.
Teritorijos plotas – 1 318 m².
0,77 km į pietus-pietvakarius yra Kumpikų II senosios kapinės.
Istorija
redaguotiĮrengtos XVI a. antroje pusėje, išskirsčius kaimą valakais. Veikė iki XVIII a. pabaigos. Laidoti Kumpikų gyventojai. Kapines 1795 m. uždarius ir pradėjus mirusiuosius laidoti parapinėse Grūšlaukės kapinėse, jose iki XX a. 2 deš. pabaigos be kunigo laidodavo savižudžius, negyvais gimusius ar nekrikštytais mirusius kūdikius, užkrečiamųjų ligų (šiltinės, dizenterijos) epidemijų aukas.[1]
Senosios kapinės XIX a. buvo apjuostos akmenų tvora, kurioje tarp dviejų ąžuoliniai stulpų buvę įrengti gulsčių karčių varteliai. Mirusiems atminti pastatyti 4 monumentalūs ąžuoliniai kryžiai.[2] Greta jų XIX a. pab. – XX a. pradžioje iškilo 3 medinės koplytėlės su šventųjų skulptūromis, o XX a. viduryje iš Grūšlaukės parvežta dar viena koplytėlė.
Kapinės vadinamos Kapeliais (žem. Kapālē), Maro kapeliais. Jose seniau gyventojai rinkdavosi per gegužines pamaldas, giedodavo Visų šventųjų litaniją. Nykstančius medinius kryžius ir koplytėles kaimo staliai nuolat remontuodavo, o jiems sunykus – statydavo naujus. Koplytėles 1956 m. remontavo Galdikas, 1983 m. naujai perstatė Jonas Kontrimas, o XXI a. pradžioje dvi naujas koplytėles pastatė Adolfas Riepšas.[3]
1997 m. Kumpikų kaimo senosios kapinės registruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietą sąraše (vertybės kodas L533), 2005 m. paskelbtos valstybės saugoma kultūros vertybe, kuriai 2016 m. pripažintas regioninio reikšmingumo lygmuo.[4]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Julius Kanarskas. Kumpikų kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.). – Kretinga, 1992. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 207; Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – f. 30, ap. 2. – B. 6
- ↑ Senkapis, vad. kapeliais, Kumpikų km., Grūšlaukės apyl. Istorinio paminklo pasas. Surašė Juozas Mickevičius, 1957 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 3. – L. 10v
- ↑ Irena Šeškevičienė. Kaimą nuo negandų saugo kryžius ir koplyčios. – Pajūrio naujienos – 2008 m. rugpjūčio 15 d.
- ↑ Kumpikų kaimo senosios kapinės. – Kultūros vertybių registras. – 2016 m. Archyvuota kopija 2016-11-19 iš Wayback Machine projekto.
- Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas. – 1978 m.
- Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas. – 1983 m.
Nuorodos
redaguoti- „Kumpikų kaimo senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2018-10-05.