Vežimėlių krepšinis
Vežimėlių krepšinis – krepšinis, kurį žaidžia sportininkai su fizine negalia, sėdintys pritaikytuose neįgaliųjų vežimėliuose. Viena iš vasaros parolimpinių sporto šakų.
Istorija Keisti
Vežimėlių krepšinis pradėtas žaisti JAV 1945-1946 m. Po Antrojo pasaulinio karo JAV ligoninėse gydėsi daug karo veteranų su stuburo ir kitais pažeidimais. Nepaisydami judėjimo funkcijos sutrikimų, dar palyginti jauni žmonės pradėjo užsiiminėti sportu, judėdami neįgaliųjų vežimėliuose. 1949 m. buvo įkurta Nacionalinė vežimėlių krepšinio asociacija NWBA.
Pirmosios tarptautinės vežimėlių krepšinio varžybos įvyko 1954 m. Jose dalyvavo JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos komandos. Tarptautiniuose turnyruose iki 1966 m. dominavo JAV.
1960 m. vežimėlių krepšinis buvo įtrauktas į Romos vasaros parolimpinių žaidynių programą. 1970 m. Belgijoje surengtas pirmasis Europos čempionatas nacionalinėms vyrų komandoms. 1973 m. įkurta Tarptautinė vežimėlių krepšinio federacija (IWBF), kaip Tarptautinės Stok Mandevilio žaidynių federacijos dalis.
Vežimėlių krepšinis ypač paplito Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Izraelyje ir Italijoje. Populiarinti šią sporto šaką padėjo gerėjanti vežimėlių kokybė, naujoviškos jo konstrukcijos. Žaidimas tapo greitesnis, atletiškesnis ir patrauklesnis žiūrovams.
1989 m. lapkričio mėn. Maskvoje vyko krepšinio 100-mečiui skirta sporto šventė. Joje kartu su sveikaisiais dalyvavo ir neįgalieji. Lietuvai šioje šventėje atstovavo vežimėlių krepšinio komanda, sudaryta iš Vilniaus „Draugystės", Kauno „Santakos" ir Panevėžio neįgaliųjų klubų. CASK rūmuose įvyko Rusijos ir Lietuvos neįgaliųjų komandų rungtynės, kurias žiūrėjo apie 5000 žiūrovų. Laimėjo Lietuvos atstovai, tuomet dar žaidę sėdėdami buitiniuose vežimėliuose.
Lietuvoje vežimėlių krepšinio judėjimo pradžia galima laikyti 1991 m., kada Kauno „Santakos“ neįgaliųjų sporto klube susikūrė pirmoji Lietuvoje vežimėlių krepšinio komanda,[1] kuri pradėjo dalyvauti tarptautinėse varžybose.
Sportinis inventorius Keisti
Krepšiniui žaisti naudojami vežimėliai skiriasi nuo įprastų, buitinių. Jų konstrukcijoje įrengtos apsaugos, yra žemesnis svorio centras, suteikiantis daugiau stabilumo. Pavirtę ratai taip pat padeda išvengti virtimo. Žemoje sėdynėje sėdinčio sportininko svoris tolygiai paskirstomas visomis kryptimis. Vidurio puolėjai paprastai užima žaidimo pozicijas po krepšiu, todėl jie įsitaisę aukštesniuose vežimėliuose, kurie ne tokie judrūs, nes mažiau stabilūs. Daugiausiai po aikštelę su kamuoliu juda žemuose vežimėliuose sėdintys krepšininkai, užimantys gynėjų ar įžaidėjų pozicijas.
