Korostenis
Korostenis (ukr. Ко́ростень) – miestas šiaurės Ukrainoje, Žitomyro srityje, šalia Užo upės; Korostenio rajono administracinis centras. Didelis geležinkelių mazgas (eina Sankt Peterburgo–Žitomyro ir Kijevo–Kovelio geležinkeliai).
Korostenis ukr. Коростень | |
---|---|
Korostenio gatvė | |
Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
Valstybė | Ukraina |
Sritis | Žytomyro sritis |
Rajonas | Korostenio rajonas |
Gyventojų | 61 496 |
Plotas | 36,9 km² |
Tankumas | 1 667 žm./km² |
Altitudė | 171 m |
Tinklalapis | korosten.osp-ua.info |
Vikiteka | Korostenis |
Kelių tiesimo mašinų, gelžbetoninių pabėgių gamyba, statybinių medžiagų (gelžbetonio), chemijos, baldų, medienos apdirbimo, tekstilės (medvilnės), verpimo ir audimo, siuvimo, mezgimo, porceliano, maisto (mėsos, duonos, pieno, vyno) pramonė. Apylinkėse kasamas ir apdirbamas granitas. Veikia kraštotyros muziejus.
Istorija
redaguotiMiestas įkurtas daugiau nei prieš tūkstantmetį. Šaltiniuose minimas nuo 945 m. kaip Iskorostenis (sen. rus. Изъкоръстѣнь). Tai buvo slavų genties drevlianų sostinė. Vėliau buvo prijungta prie Kijevo Rusios. 946 m. senasis Isorostenis sudegintas kunigaikštienės Olgos.[2]
Dabartinis miestas iškilo XIV a. pab., nuo 1370 m. priklausė LDK. 1589 m. suteikta Magdeburgo teisė. Rusijos imperijos laikais Iskorostenis buvo miestelis. 1902 m. atitiestas geležinkelis. 1917 m. gyvenvietė pervadinta Korosteniu, 1926 m. suteiktas miesto statusas.[3]
Šiandieninis miestas santykinai mažas, nes yra labai arti Černobylio. Po Černobylio avarijos sritis buvo paskelbta savanoriškos evakuacijos zona.
Miestų partnerystė
redaguoti- Mozyrius, Baltarusija (nuo 1998 m.)
- Nojabrskas, Rusija (nuo 1999 m.)
- Klobuckas, Lenkija (nuo 2004 m.)
- Svitlovodskas, Ukraina (nuo 2005 m.)
- Naujieji Anėnai, Moldova (nuo 2006 m.)
- Krasnikas, Lenkija (nuo 2007 m.)
- Šarvio-Šavanju, Prancūzija (nuo 2012 m.)
- Ukmergė, Lietuva (nuo 2022-04-28)[4][5]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ KOROSTEN'
- ↑ Korosten. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 227
- ↑ https://old.ukmerge.lt/index.php?3678665271 Archyvuota kopija 2021-11-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.youtube.com/watch?v=KW-x2STlcnI
Nuorodos
redaguoti- Oficiali miesto svetainė Archyvuota kopija 2019-09-21 iš Wayback Machine projekto.