Klobuckas
Klobuckas (lenk. Kłobuck) – miestas pietinėje Lenkijoje, Silezijos vaivadijoje, 15 km į šiaurės vakarus nuo Čenstakavos, prie Baltosios Okšos upės (Vartos intakas). Apskrities (pavieto) centras. Per miestą eina geležinkelis tarp Aukštutinės Silezijos ir Gdynės, bei Čenstakavos–Veliunio plentas. Mašinų (kasybos, metalurgijos įrangos) gamyba, elektrotechnikos, chemijos, medienos apdirbimo, avalynės, siuvimo, maisto pramonė. Apylinkėse yra akmenų skaldyklos.
Klobuckas lenk. Kłobuck | |
---|---|
Miesto gatvė | |
Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
Valstybė | Lenkija |
Vaivadija | Silezijos vaivadija |
Apskritis | Klobucko apskritis |
Gyventojų | 13 085 |
Plotas | 47,46 km² |
Tankumas | 276 žm./km² |
Altitudė | 240–284 m |
Vikiteka | Klobuckas |
Paveldas
redaguotiKlobucko paveldo objektai:
- Regulinių kanauninkų vienuolyno ansamblis:
- 1891 m. neogotikinė pilis (pastatyta ant 1795–1800 m. Zagužo pilies liekanų),
- XVIII–XIX a. vid. tiltas.
Galerija
redaguoti-
Rinkos aikštė
-
Šv. Martyno ir Šv. Margaritos bažnyčia
-
Zagužės-Klobucko pilis (rūmai)
Istorija
redaguotiAnkstyvaisiais viduramžiais Klobuvko vietoje buvo pilis, nuo XII a. – muitinė. Miesto teisės suteiktos 1339 m. karaliaus Kazimiero III. Miestas 1370–1396 m. buvo Opolės kunigaikščio valda, vėliau – Lenkijos karaliaus lenas. XV–XVII a. čia klestėjo amatai: geležies lydymas, kalvystė, gelumbės audimas, Klobuckas buvo svarbus prekybinis centras. Tačiau po 1680 m. gaisro, kai sudegė apie pusė miesto pastatų, nuskurdo. 1658–1793 m. buvo Jasna Guros paulinų vienuolyno nuosavybė. 1793–1807 m. priklausė Prūsijai, 1807–1815 m. Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. Lenkijos karalystei. 1870–1919 m. Klobuckas buvo praradęs miesto teises. Antrojo pasaulinio karo metais veikė getas. 1952–1975 m. ir nuo 1999 m. Klobuckas yra apskrities centras[1].
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Klobuckas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006