Konkombai
Konkombų vadai 1925 m.
Konkombų vadai 1925 m.
Gyventojų skaičius ~0,6 mln.
Populiacija šalyse Gana
Togo vėliava Togas
Kalba (-os) konkombų
Religijos prigimtinis tikėjimas, islamas, krikščionybė
Giminingos etninės grupės kiti gurai: dagombai, mamprusiai, mosiai, gurmai

Konkombai (sav. bekpokpam) – Vakarų Afrikos tauta, gyvenanti šiaurės Ganoje ir Toge. Populiacija – apie 600 tūkst. žmonių. Kalba konkombų kalba, priklausanti Nigerio-Kongo kalbų šeimai.

Verčiasi žemdirbyste (auginamas taras, soros, sorgai, ryžiai, kukurūzai, ankštiniai augalai), gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba, tradiciniais amatais (kalvystė, puodininkystė, audimas, pynimas). Įprastas konkombų būstas – apvalus namas plūkto molio sienomis, kūginiu šiaudiniu stogu. Vyrai dažniausiai dėvi ilgus baltus arba dryžuotus marškinius trumpomis rankovėmis, moterys – sijonus primenančius drabužius.

Konkombų virtuvę sudaro košės, sriubos, įvairūs žuvų, mėsos, pieno gaminiai.

Visuomenė remiasi kaimo bendruomenėmis, būdinga didžioji šeima, patrilinijinė giminė, poligamija.

Konkombai išlaikę prigimtinę religiją, dalis – musulmonai (sunitai), krikščionys (katalikai, protestantai). Išlaikė protėvių, žemės, vandens kultus, magiją, burtus, gausų folklorą.

XVII a.–XX a. pr. konkombai sudarė Konkombo valstybę.[1]

Šaltiniai

redaguoti
  1. Konkombai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006