Kentauro proksima

Kentauro Proksima

Epocha J2000
Spektrinė klasė	M5,5 V
Rektascensija	14h 29m 43,0s
Deklinacija	-62° 40' 46"
Atstumas	4,22 ±0,01 šm šm
Regimasis ryškis (V)	11,05
Fizikinės charakteristikos
Masė	0,12 MS
Spindulys	0,15 RS
Spalva (B-V)	1,90
Spalva (U-B)	1.49
Absoliutinis ryškis (V)	15,49
Šviesis (V)	5-12 × 10-5 LS
Paviršiaus temperatūra	2670 K

Kentauro Proksima (Proxima Centauri) – žvaigždė Kentauro žvaigždyne, artimiausia Saulei (už 4,24 šviesmečių – 270 000 kartų toliau nei atstumas nuo Žemės iki Saulės). Raudonoji nykštukė, 1/7 Saulės diametro dydžio arba 1,5 karto didesnė už Jupiterį. Yra dvinarės Kentauro Alfa numanomas trečiasis narys. Priklauso žybsinčiųjų (Banginio UV) žvaigždžių klasei.

Kentauro Proksima buvo atrasta kartu su Kentauro Alfa 1915 m. Robert Iness, šiam vadovaujant Jungtinei Observatorijai Johanesburge, Pietų Afrikos Respublikoje. Būtent R. Iness ir pasiūlė vardą Proksima.

2016 m. rugpjūtį Europos Pietinės observatorijos ESO (European Southern Observatory) astronomai oficialiai paskelbė, jog atrado naują Žemės tipo planetą, besisukančią aplink Kentauro Proksimą.

Teigiama, kad atrastoji planeta, kuri pavadinta Proksima b skrieja gyvybei tinkamoje zonoje. Nors nuo Kentauro Proksimos ją skiria tik 6,9 mln. km (Žemę nuo Saulės skiria apie 149 mln. km), bet raudonoji nykštukė yra gerokai vėsesnė už geltonąją nykštukę – Saulę, tad sąlygos atrastoje planetoje gali būti palankios skystam vandeniui, o galbūt ir nežemiškai gyvybei.

Charakteristikos

Kentauro Proxima nuotraukos centre

Kaip ir visos raudonosios nykštukės, Kentauro Proksima yra per silpna, kad ją būtų galima pastebėti plika akimi. Vis dėlto ji yra artimiausia mūsų Saulei. Artimiausios žvaigždės yra Kentauro Alfa A ir B (už 0,21 šviesmečių), Saulė ir Barnardo žvaigždė (už 6,55 šviesmečių). Žiūrint iš Žemės, Proksima yra už 2° nuo Kentauro Alfos, tai yra maždaug už keturių pilnų Mėnulio skersmenų.

Kiek žinoma, Kentauro Proksima yra artimiausia Saulei jau apie 32 000 metų ir dar bus apie 33 000 ateinančių metų, kai ją pakeis Ross 248.

Pagal žvaigždės matmenis yra paskaičiuota, kad Proksima turėtų būti 1/7 Saulės spindulio bei masės, o tai atitinka 1,5 Jupiterio spindulio bei 150 jo masių.

Kentauro proksima nuo Kentauro Alfa yra nutolusi atstumu, beveik 1/20-ąja mažesniu nei nuo Saulės. Proksima galėtų būti orbitoje apie Alfa su apskriejimo periodu 500 000 metų ar daugiau. Dėl to Proksima dažnai vadinama Kentauro Alfa C.

Susiję straipsniai

• Kentauro alfa

Šaltiniai ir nuorodos

• astronomija.lt Archyvuota kopija 2013-06-17 iš Wayback Machine projekto.