Borisas Dauguvietis
| Borisas Dauguvietis | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1885 m. kovo 26 d. Dauguviečiai, Biržų apskritis |
| Mirė | 1949 m. birželio 13 d. (64 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Senosiose Rasų kapinėse |
| Tėvas | Pranas (Francas) Dauguvietis |
| Motina | L. van der Flas |
| Sutuoktinis (-ė) | Olga Kuzmina-Dauguvietienė, |
| Vaikai | Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė, Anastasija Dauguvietytė-Dubrovskaja, |
| Veikla | režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas |
| Sritis | teatras |
| Alma mater | Peterburgo imperatoriškoji teatrinė mokykla |
| Žinomas (-a) už | nacionalinės dramaturgijos puoselėjimas, originali spektaklių režisūra |
Borisas Dauguvietis (1885 m. kovo 26 d. Dauguviečiuose, Biržų apskritis – 1949 m. liepos 13 d. Vilniuje) – Lietuvos režisierius, aktorius, pedagogas, dramaturgas
Biografija Keisti
Mokslai ir studijos Keisti
- 1903–1905 m. Rygos agronomijos ir ekonomikos politechnikumas;
- 1906–1909 m. Peterburgo imperatoriškoji teatrinė mokykla (kurso pedagogai – S. Jakovlevas ir V. Davydovas).
Aktorinė ir režisūrinė veikla Keisti
- 1909–1913 m. Peterburgo literatūros ir meno draugijos teatras;
- 1914–1920 m. antreprizė Gardine, vadovas;
- 1921–1923 m. Mūzos draugija Biržuose;
- 1923–1935 m. ir 1936–1941 m. Valstybės teatras;
- 1931–1935 m. Valstybės teatro Šiaulių skyrius;
- 1945–1949 m. Vilniaus valstybinis dramos teatras.
Pedagoginė veikla Keisti
- 1924–1933 m. Valstybės teatro Vaidybos mokykla, pedagogas.
Šeima Keisti
Pirma žmona - Olga Kuzmina-Dauguvietienė, su kuria susilaukė penkių dukterų[1].
- Marija Dauguvietytė-Budreckienė
- Ksenija Dauguvietytė-Šniukštienė (1912 -2004 m.)
- Anastasija (Asia) Dauguvietytė-Dubrovskaja (1917-1991 m.)[2]
- Dara Dauguvietytė-Hanfman (1920-1996 m.)[2]
- Elena (Nelli) Dauguvietytė-Kudabienė (1922-2003 m.)
Antra žmona - Petronėlė Vosyliūtė-Dauguvietienė, kuriai tai buvo trečia santuoka.
- Ella Galina Dauguvietytė (1926-2015)
Publikacijos Keisti
- 1928 m. knyga „Teatrališkoji Maskva“;
- Nuo 1946 m. pjesės „Žaldokynė“, „Uždavinys“,“ Naujoji vaga“, „Naktigonė“, „Mokytoja Sukackienė“;
- Prieškaryje B. Dauguviečio pastangomis įkurtas meno žurnalas „7 meno dienos“.
Atminimas Keisti
- Iš 100 Lietuvos asmenybių, per tūkstantmetį labiausiai nusipelniusių Lietuvai, įamžintų Tado Gutausko granitinėje skulptūroje „Vienybės medis“, paminėtas ir Borisas Dauguvietis.[3]
- Tarptautinę teatro dieną už scenoje nuveiktus darbus geriausiam metų teatro menininkui, be kitų apdovanojimų, teikiamas „Boriso Dauguviečio auskaras“.[4]
Šaltiniai Keisti
- ↑ Fomin A.; Makovskaja I. „Русские в истории и культуре Литвы“ („Rusai Lietuvos istorijoje ir kultūroje“). Vilnius: Vaga, 2008, psl. 389.
- ↑ 2,0 2,1 "Праведники народов мира - Ольга Даугуветене". ("Pasaulio tautų teisuoliai -Olga Dauguvietienė".) (Žiūrėta 2014-12-29.)
- ↑ GABRIŪNĖ, Julita. Žymiausi Lietuvos istorijoje biržiečiai gimtinėje vis dar laukia pelnytos pagarbos, 2009-08-10 http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles%2F98230
- ↑ Teatro apdovanojimo – Boriso Dauguviečio auskaro – teikimai
- „Perpetuum mobile: atsiminimų knyga“ (sud. Inga Liutkevičienė). – Vilnius: Tyto alba, 2002. – 255 p. – ISBN 9986-16-231-9