Karolis II Plikagalvis

(Nukreipta iš puslapio Karolis Plikagalvis)

Karolis II Plikagalvis (pranc. Charles II le Chauve, vok. Karl der Kahle, 823 m. birželio 13 d. Frankfurtas prie Maino877 m. spalio 6 d. Avrio, Savoja) – 843-877 m. Vakarų frankų karalius, 875-877 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius.

Karolis II Plikagalvis
Karolingų dinastija
Gimė 823 m. birželio 13 d.
Frankfurtas prie Maino
Mirė 877 m. spalio 6 d. (54 metai)
Avrio, Savoja
Palaidotas (-a) Sen Deni bazilika
Sutuoktinis (-ė) Ermentruda Orleanietė,
Rišilda Provansė
Šventosios Romos imperijos imperatorius
Valdė 875-877
Pirmtakas Liudvikas II Italas
Įpėdinis Karolis III Storasis
Prancūzijos karalius
Valdė 843-877 m.
Pirmtakas Liudvikas I Pamaldusis
Įpėdinis Liudvikas II Mikčius
Italijos karalius
Valdė 875–877 m.
Pirmtakas Liudvikas II Italas
Įpėdinis Karlomanas Bavaras
Akvitanijos karalius
Valdė 848–855 m.
Pirmtakas Pipinas II
Įpėdinis Karolis Vaikelis
Vikiteka Karolis II Plikagalvis
Karolio II valstybė 843-870 m.

Biografija redaguoti

 
Karolio II Plikagalvio karūnacija

Kilęs iš Karolingų dinastijos. Imp. Liudviko I ketvirtasis sūnus iš antrosios santuokos su Judita Bavariete. Dėl Karolio II motinos noro išsaugoti sostą tik savo vieninteliam vaikui kilo pilietinis karas tarp Karolio, Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Lotaro I ir Vokietijos karaliaus Liudviko II Vokiečio, kuris baigėsi 843 m. Verdeno sutartimi. Karolis II gavo Vakarų frankų karalystę, kurią nuo tada galima vadinti Prancūzija. 875 m. po Lotaro I sūnaus imperatoriaus Liudviko II mirties popiežius Jonas VIII jį karūnavo Šventosios Romos imperijos imperatoriumi.

Karolis II buvo silpnas valdovas, jam valdant diduomenė tapo savarankiškesnė, kraštą plėšė vikingai.[1]

Žmonos ir vaikai redaguoti

 
Karolio II Plikagalvio antroji žmona Rišilda Provansė

Šaltiniai redaguoti

  1. Karolis II Plikagalvis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 469 psl.

Literatūra redaguoti

  • Janet L. Nelson: Charles le Chauve. Aubier Montaigne 2001, ISBN 2-7007-2261-2.
  • Reinhard Lebe: War Karl der Kahle wirklich kahl? Historische Beinamen – und was dahintersteckt. dtv 2003, ISBN 3-423-30876-1.

Nuorodos redaguoti