Prancuzija-orn.png
Prancūzijos istorija
Galija (Keltai)
Romos imperija
Frankų valstybė (Merovingai)
Frankų imperija (V. Frankai)
Karolingai > Robertinai
Prancūzijos karalystė:
Kapetingai > Valua > Burbonai
Didžioji Prancūzų revoliucija
Pirmoji Respublika
Pirmoji imperija
Liepos monarchija
Burbonų Restauracija
Antroji Respublika
Antroji imperija
Trečioji Respublika
Viši režimas
Ketvirtoji Respublika
Penktoji Respublika
Istoriniai regionai
Karolingų genealogija

Karolingai (lot. Carolingi, pranc. Carolingiens, vok. Karolinger) – VIII a. – X a. frankų valdovų dinastija.

IstorijaKeisti

Dinastijos įkūrėju laikomas Austrazijos didikas Pipinas Vyresnysis. Pirmieji Karolingai buvo įtakingi Merovingų dinastijos frankų karalių mažordomai. Dinastijos pavadinimas kilo nuo majordomo Karolio Martelio, kuris 732 m. Puatjė mūšyje sumušė maurus ir tapo faktiniu visų frankų valdovu.

Karolio Martelio sūnūs Karlomanas ir Pipinas Trumpasis pasidalijo tėvo palikimą. 747 m. Karlomanui atsisakius valdžios Pipinas Trumpasis liko vienintelis valdovas. Remiamas didikų ir popiežiaus Zacharijo 751 m. jis nuvertė paskutinį Merovingą Childeriką III ir tapo frankų karaliumi.

Pipino Trumpojo sūnus Karolis Didysis 768 m. tapo frankų karaliumi, 800 m. popiežius Leonas III jį karūnavo imperatoriumi. Pagal 843 m. Verdeno sutartį Karolio Didžiojo trys vaikaičiai imperiją pasidalijo. Vakarinę dalį (dab. Prancūzija) Karolingai valdė iki 987 m., kai juos pakeitė Kapetingai. Viduriniąją dalį (Lotaringijos karalystė, apimanti šiaurės Italiją) Karolingų atšaka valdė iki 870 m. Merseno sutartimi ši dalis buvo padalyta smulkiau. Rytinę dalį, kuri sudarė Šventosios Romos imperijos branduolį, Karolingai valdė iki 911 m. Čia juos pakeitusi Saksų dinastija save kildino iš Karolingų.[1]

KarolingaiKeisti

Vardas Vaizdas Valdymo metai
Mažordomai
Pipinas Vyresnysis 584-639
Grimoaldas Senasis 643-656
Pipinas Heristalietis 679-714
Karolis Martelis   714-741
Karlomanas 741-747
Pipinas Trumpasis   741-751
Karaliai
Pipinas Trumpasis   751-768
Karlomanas I   768-771
Karolis Didysis   768-800
Karolis Jaunasis 800-811
Frankų imperijos imperatoriai
Karolis Didysis   800-814
Liudvikas I Pamaldusis   814-840
Lotaras I   840-855
Liudvikas II Italas 855-875
Karolis II Plikagalvis   875-877
Karolis III Storasis   881-888
Arnulfas Karintietis   896
Liudvikas III Aklasis 901-905
Rytų frankų karaliai
Liudvikas II Vokietis 843-876
Karlomanas Bavaras 876-880
Liudvikas III Jaunasis 876-880/882
Karolis III Storasis   876-887
Arnulfas Karintietis   887-899
Liudvikas IV Vaikelis 899-911
Italijos karaliai
Karolis Didysis   774-814
Pipinas Italas 781-810
Bernardas Italas 813-818
Lotaras I 818-855
Liudvikas II Italas 844-875
Karolis II Plikagalvis   875-877
Karlomanas Bavaras 877-879
Karolis III Storasis   879-887
Lotaringijos karaliai
Lotaras I 843-855
Lotaras II 855-869
Zventiboldas 895-900
Vakarų frankų karaliai
Karolis II Plikagalvis   843-877
Liudvikas II Mikčius 879-882
Karlomanas II   879-884
Karolis III Storasis   884-887
Karolis III Naivusis   898-923
Liudvikas IV Užjūrietis   936-954
Loteras 954-986
Liudvikas V Tingusis 986-987
Akvitanijos karaliai
Liudvikas I Garbingasis 781-814
Pipinas I 817-838
Pipinas II 838-848
Karolis Vaikelis 848-866

Kiti straipsniaiKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Karolingai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 480 psl.

LiteratūraKeisti

  • Anton, Hans Hubert: Fürstenspiegel und Herrscherethos in der Karolingerzeit. Röhrscheid, Bonn 1968 (=Bonner historische Forschungen Bd. 32; zugl.: Diss. Bonn 1966).
  • Borst, Arno: Die karolingische Kalenderreform. Monumenta Germaniae Historica Band 46, Hahn, Hannover 1998, ISBN 3-7752-5446-3.
  • Borst, Arno: Der Streit um den karolingischen Kalender. Monumenta Germaniae Historica, Studien und Texte Band 36, Hahn, Hannover 2004, ISBN 3-7752-5736-5.
  • Laudage, Johannes, Lars Hageneier und Yvonne Leiverkus: Die Zeit der Karolinger. Primus Verlag, Darmstadt 2006, ISBN 3-534-15830-X.
  • Einhard. Vita Karoli Magni. Translated by Samuel Epes Turner. New York: Harper and Brothers, 1880.
  • Hollister, Clive, and Bennett, Judith. Medieval Europe: A Short History.
  • Reuter, Timothy (trans.) The Annals of Fulda. (Manchester Medieval series, Ninth-Century Histories, Volume II.) Manchester: Manchester University Press, 1992.
  • Reuter, Timothy. Germany in the Early Middle Ages 800–1056. New York: Longman, 1991.
  • MacLean, Simon. Kingship and Politics in the Late Ninth Century: Charles the Fat and the end of the Carolingian Empire. Cambridge University Press: 2003.
  • Lewis, Andrew W. (1981). Royal Succession in Capetian France: Studies on Familial Order and the State. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press. ISBN 0-674-77985-1.
  • Leyser, Karl. Communications and Power in Medieval Europe: The Carolingian and Ottonian Centuries. London: 1994.
  • MacKitterick, Rosamond: The Carolingians and the written word. Cambridge 1989, ISBN 0-521-30539-X, 0-521-31565-4.
  • MacKitterick, Rosamond: The Frankish kings and culture in the Early Middle Ages. Variorum, Aldershot 1995, ISBN 0-86078-458-4.
  • Walter Mohr, Die Karolingische Reichsidee, Münster 1962, 243 S.
  • Riché, Pierre: Dictionnaire des Francs vol. 2. Les Carolingiens. Ed. Bartillat, 1997, ISBN 2-84100-125-3. (Deutsche Ausgabe: Pierre Riche: Die Karolinger. Eine Familie formt Europa, DTV 4559, 1991 ISBN 3-421-06375-3)
  • Schieffer, Rudolf: Die Karolinger. 4. Aufl., Stuttgart 2006, ISBN 3-17-019099-7.