Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Diadema (tiara) – senovės Graikijoje ir Romoje ant kaktos rišamas raištis arba lankelis. Viduriniais amžiais nešiojo princai ir princesės, nes jie neturėjo teisės nešioti karūnų.

Diadema

Gamybos priemonės redaguoti

Diademas dažniausiai gamindavo iš prabangių medžiagų. Raiščiai būdavo audžiami iš purpurinės lengvos medžiagos, o lankeliai – dažniausiai iš aukso, su brangakmeniu viduryje.

Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje redaguoti

Diademas dažniausiai gamindavo iš medžiagos ir nešiodavo filosofai, kiti garsūs visuomenės veikėjai. Senovės Graikijoje, ypač Atėnuose, diademos iš raudonos medžiagos buvo ypač madingos ir populiarios. Romai nukariavus Graikų polius, diademos reikšmė sumenko. Ją dažniausiai nešiodavo valstiečiai, norėdami sulaikyti nuo plaukų bėgantį prakaitą.

Viduramžiai redaguoti

Viduramžiais diademos nešiojimas atgaivintas, ypač aristokratijoje. Diademos būdavo gaminamos iš tauriųjų metalų.

Vakarų Europoje diademas pagal tradiciją nešiodavo karališkosios kilmės asmenys, negalėję nešioti karūnos. Diadema laikyta karūnai beveik lygia. Dažnai diademas inkrustuodavo.

Šiandien redaguoti

Dar viduramžiais susiformavusi diademos nešiojimo tradicija dar gyvuoja karališkosiose šeimose. Per iškilmingus pokylius, priėmimus brangias diademas dažniausiai užsideda princesės.