Chonsas
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
- Šis straipsnis - apie dievybę. Apie to paties pavadinimo mėnesį, žiūrėkite straipsnį Pašonsas
Chonsas (Khonsas „praeinantis“) egiptiečių mitologijoje – mėnulio, vaisingumo, laiko ir skaičiavimo dievas. Chonsas – likimo lėmėjas. Keleivis, judantis dangaus skliautais, egzorcistas, visų tamsos galių kosminis nugalėtojas. Vėlesniais laikais (ypač valdant Ptolemėjams) pagarsėjo kaipo gydantis dievas.
Senovės Egipto dievybė: Chonsas (hnsw) | ||||||
---|---|---|---|---|---|---|
Užrašymas: |
| |||||
Klasė: | Lunarinė dievybė | |||||
Globoja: | laiką, matematiką | |||||
Tėvai: | Amonas ir Muta | |||||
Garbinimo centras: | Tėbai | |||||
Gyvūnas: | vanagas, babuinas |
Vaizduojamas vaiku su vanago galva, su dviejų mėnulių – pilnatis tarp jaunaties ragų – karūna. Kartais Chonsas vaizduotas jaunuoliu, laikančiu faraono lazdą, su menato vėriniu. Taip pat buvo vaizduojamas žąsimi, avinu ar dviem krokodilais. Chonso šventasis gyvūnas babuinas, kuris senovės egiptiečių buvo laikomas mėnulio gyvūnu.
Vykstant sinkretizmui Chonsas susiliejo su kitais senovės egiptiečių panteono dievais, daugiausiai su Totu.
Kultas
redaguotiChonsas priklauso triadai – tėvas Amonas – motina Muta – jų sūnus Chonsas. Chonso kulto centras buvo Tėbai, tačiau šis kultas buvo paplitęs ir kituose miestuose bei namuose, kur atsirado Chonso hipostazės.
Mitai
redaguotiNaujosios Karalystės laikų (apie 1580–1070 m. pr. m. e.) pasakojime „Valdovo duktė iš Bachtanės“ minima, kad Chnumas pasiuntė „Chonsą – likimo lėmėją“ į tolimą kraštą Bachtanę, kad išgydytų vietinio valdovo dukterį.
Graikų mitologijoje Chonsą tapatino su Herakliu.