Karaičių kapinynas

Karaičių kapinynas – prūsų kapinynas prie Karaičių kaimo (vok. Gut Korjeiten, buv. Žuvininkų apskritis, nuo 1946 m. rus. Путилово – Putilovas, Zelenogradsko rajonas, Kaliningrado sr.), Girmavos upės pakrantėje, kalvos šlaite.

Tyrimai

Kapinyne 1884-1885 m. Otas Tišleris ištyrė apie 400 kapų, tyrinėjimų duomenys neskelbti. 1897 m. Adalbertas Becenbergeris tirtoje Karaičių kapinyno dalyje rado dar kelis kapus. Rasta nedegintų ir sudegintų II a. – VI a. mirusiųjų kapų, juos dengė akmenų grindinėliai. II a. mirusieji laidoti nedeginti galva į šiaurę, III a. – IV a. – sudeginti, palaikai pilti į urnas, V a. – VI a. – sudeginti be urnų. Rasta žirgų kapų. II a. moterų kapuose rasta segių, stiklo, emalio ir gintaro karolių apvarų, apyrankių ir diržų su ažūriniais apkalais, verpstukų. Vyrų kapuose rasta ietigalių, kirvių, peilių, antskydžių. Aptikta juodojo molio glūdintu paviršiumi indų, vienas jų puoštas meandromis. III a. – VI a. kapuose rasta sidabrinių dirbinių: antkaklių, apyrankių, žiedų, Romos monetų, kurias išleido Hadrianas, Antoninas Pijus, Domicianas, Faustina I, Krispina, Julija Mamėja. Taip pat rasta V a. žalvarinių kniedėmis prie dirželių tvirtinamų pentinų, segių trikampe kojele. Viename kape buvo sidabrinio indo fragmentas, Hadriano (117-138 m.) ir Antonino Pijaus (138-161 m.) Romos monetų. Aptiktas iš Romos imperijos įvežtas skambalas.