Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė
| Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė | |||
|---|---|---|---|
  Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Žalgirio seniūnija | ||
| Plotas | 0,15 ha | ||
| Naudotas | I tūkst. I pusė | ||
| Žvalgytas | 2002 m. | ||
Kalno Grikštų II senovės gyvenvietė (saugotinas kultūros paveldo objektas) – senovės gyvenvietė pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, ties Kalno Grikštų ir Baublių riba (Žalgirio seniūnija), 0,4 km į vakarus nuo kelio 2314 Raguviškiai–Baubliai–Žutautai , Minijos kairiajame krante.
Vieta redaguoti
Įrengta Minijos slėnio terasoje stūksančioje moreninėje kalvoje, kuri rytų pusėje susisiekia su šalia esančia aukštuma. Didžioji teritorijos dalis sunaikinta karjero, išliko tik šiaurės vakarinis pakraštys, kurio viršūne praeina lauko kelias link rytų-pietryčių pusėje esančios sodybvietės ir apleistų kaimo kapinių – Maro kapelių.
Išlikusios teritorijos plotas apie 0,15 ha.
0,9 km į šiaurės rytus yra Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu, 0,55 km į šiaurę – priešistorinė gyvenvietė ir kapinynas, 0,1 km į pietryčius – Kalno Grikštų senosios kapinės.
Tyrimai redaguoti
2002 m. išaiškino Julius Kanarskas, karjero pakraščiuose aptikęs ugniaviečių pėdsakų ir lipdytos keramikos lygiu paviršiumi šukių.[1]
Senovės gyvenvietė datuojama I tūkst. I puse.[2]
Radinius saugo Kretingos muziejus.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Julius Kanarskas. Kultūros vertybių, paminklų ir saugotinų objektų žvalgymo 2002 m. ataskaita. – Kretinga, 2002 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 479. – L. 20
Julius Kanarskas. Archeologijos paminklai. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 607-608 - ↑ Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Kartena: 25-oji serijos „Lietuvos valsčiai“ monografija. – Vilnius: Versmė, 2012. – P. 102
Nuorodos redaguoti
- Julius Kanarskas. Kartenos apylinkių proistorė. – Lietuvos lokaliniai tyrimai. – 2002-2005. – T. 1(2)