Aukštuma

Aukštuma – 200–500 m absoliutinio aukščio Žemės paviršiaus iškiluma. Aukštumos būna kalvotos ir lygios (plynaukštės). Pagal susidarymo kilmę aukštumos skirstomos į:

akumuliacines,
tektonines,
denudacines.

Aukštumos daugiausia susidaro priekalnių rajonuose, senųjų kalnodaros raukšlių vietose ir kontinentinio apledėjimo srityse. Lietuvos būdingos akumuliacinės aukštumos^[1] (Medininkų, Švenčionių, Žemaičių, Aukštaičių). Dideli aukštumų plotai plyti vidurio ir vakarų Afrikoje (Azandė), Rytų Europoje (Smolensko, Pavolgio), Škotijoje, JAV.

Šaltiniai

↑ Algimantas Česnulevičius. aukštuma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

[1] Algimantas Česnulevičius. aukštuma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

[1]