Atverti pagrindinį meniu

Kalno Grikštų senovės gyvenvietė

Kalno Grikštų senovės gyvenvietė
Kalno Grikštų gyvenvietė 2014.JPG
Senovės gyvenvietė iš pietų pusės

Kalno Grikštų senovės gyvenvietė
Koordinatės
55°51′10″š. pl. 21°23′23″r. ilg. / 55.852762°š. pl. 21.389687°r. ilg. / 55.852762; 21.389687Koordinatės: 55°51′10″š. pl. 21°23′23″r. ilg. / 55.852762°š. pl. 21.389687°r. ilg. / 55.852762; 21.389687
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Žalgirio seniūnija
Plotas 3,2861 ha
Naudotas I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga
I tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas 1974, 1977, 1987, 1988, 1992

Kalno Grikštų senovės gyvenvietė (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 16203, senas registro kodas – A465P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AV2034) – senovės gyvenvietė pietinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Kalno Grikštuose (Žalgirio seniūnija), 0,14 km į vakarus nuo kelio RaguviškiaiBaubliaiŽutautai, Minijos ir Kartenalės II kairiuosiuose krantuose.

Senovės gyvenvietė ir kapinynas iš pietryčių pusės

Senovės gyvenvietėKeisti

Įrengta Minijos ir Kartenalės II santakos kyšulyje, apaugusi spygliuočių mišku. Šiaurės vakarinė dalis sunaikinta karjero. Šiaurinėje dalyje yra Kalno Grikštų kapinynas.

1988 m. įrašyta į vietinės reikšmės archeologijos paminklų sąrašą (AV2034), 1993 m. paskelbta Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklu,[1] 1997 m. registruota kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše (kodas A465),[2] 1998 m. paskelbta kultūros paminklu (kodas A466P),[3] 2005 m. pripažinta valstybės saugomu kultūros paminklu.[4]

Teritorijos plotas – 3,2861 ha.

TyrimaiKeisti

1974 m. išaiškino, 1977 ir 1988 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1987 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (vadovas Bronius Dakanis),[5] 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (vadovas Vilnius Morkūnas).[6]

1977 m. aptiktas 50 cm storio kultūrinis sluoksnis su pastato ir židinio liekanomis, rastas akmeninis ugniakuro padėklas puodui, keramikos šukių grublėtu ir lygiu paviršiumi, titnago dirbinys, lipdytas miniatiūrinis puodelis, molio tinko gabaliukų.[7] 1987 m. aptiktas intensyvus kultūrinis sluoksnis su lipdyta keramika.

Senovės gyvenvietė datuojama I tūkstantmečio pr. m. e. pabaiga – I tūkstantmečio pradžia.

Radinius saugo Kretingos muziejus.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1993. – P. 76
  2. Valstybės žinios – 1998, vasario 7. – P. 12
  3. Vastybės žinios – 1998, gegužės 27. – P. 56
  4. Kultūros vertybių registras: Kalno Grikštų senovės gyvenvietė
  5. Jonas Balčiūnas, Bronius Dakanis, Algimantas Merkevičius, Gintautas Zabiela. 1987 m. žvalgyti paminklai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986–1987 metais. – Vilnius, 1988, p. 172-177
  6. Vilnius Morkūnas. 1992 m. Kretingos rajono žvalgomosios archeologinės ekspedicijos ataskaita, Vilnius, 1995 m. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 28, ap. 1, b. 14
  7. Ignas Jablonskis. Ėgliškių, Kalno Grikštų (Kretingos raj.), Žvelsėnų (Klaipėdos raj.) priešistorinės gyvenvietės, Kretinga, 1979 m. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 694

NuorodosKeisti