Juozas Vinča
| Juozas Vinča | |
|---|---|
| Gimė | 1905 m. lapkričio 27 d. Šiauliai, Rusijos imperija |
| Mirė | 1990 m. rugpjūčio 29 d. (84 metai) Bostonas,  JAV
|
| Veikla | boksininkas |
| Žinomas (-a) už | olimpietis |
Juozas Vinča (g. 1905 m. lapkričio 27 d. Šiauliuose – m. 1990 m. rugpjūčio 29 d. Bostone) – lietuvių boksininkas, imtynininkas. Pirmasis boksininkas Lietuvoje, pasiekęs svarių pergalių tarpvalstybinėse bokso varžybose. Jo laimėjimai labai išpopuliarino boksą Lietuvoje. 1989 m. Kaune įsteigtas Juozo Vinčos sporto klubas.
J. Vinča buvo olimpiečiu, su Lietuvos rinktine dalyvavęs 1928 m. vasaros olimpinėse žaidynėse (Amsterdamas, Nyderlandai), kur dalyvavo bokso turnyre ir pasirodė geriausiai iš dvylikos Lietuvos olimpiečių. Savo svorio kategorijoje (iki 79,4 kg) J. Vinča pateko į ketvirtfinalį. Jis laimėjo pirmąją kovą, užimdamas 5–8 vietą tarp 16 dalyvių.
Po olimpinių žaidynių tapo profesionaliu boksininku. 1929–1931 m. buvo išvykęs gyventi į JAV. Trumpam grįžo į Lietuvą, o 1932 m. bandė iš naujo pradėti karjerą Prancūzijoje. Atsinaujinusios traumos neleido tęsti karjeros bokso ringe, todėl tapo imtynininku, varžėsi Anglijoje ir Prancūzijoje. 1934–1938 m. tarnavo Klaipėdos jūrų policijoje. Per Antrąjį pasaulinį karą išvyko į Vokietiją, kur buvo imtynininkų sąjungos narys, dalyvavo Europos šalyse rengiamose varžybose. 1950 m. vėl išvyko į JAV, iki 1954 m. dalyvavo amerikietiškųjų imtynių (kitaip kečo) varžybose.
Pirmuoju J. Vinčos treneriu buvo Steponas Darius, paskatinęs jį užsimauti bokso pirštines.[1] 4 kartus Lietuvos bokso čempionas (1926, 1927 – svorio kategorija iki 79,4 kg; 1928, 1934 – per 79,4 kg), 2 kartus pajėgiausias Pabaltijo boksininkas (1927, 1928).