Jonas Janulevičius (dainininkas, 1931)
| Jonas Janulevičius (dainininkas, 1931) | |
|---|---|
_portretas.jpg)
| |
| Gimė | 1931 m. balandžio 24 d. Kaunas, |
| Mirė | 2014 m. gruodžio 2 d. (83 metai) Kaunas, |
| Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Ligija Richterytė-Janulevičienė |
| Vaikai | Rūta Janulevičiūtė, Eglė Janulevičiūtė, Rasa Janulevičiūtė, Jonas Janulevičius |
| Veikla | dainininkas, bosas |
| Organizacijos | Kauno valstybinis muzikinis teatras |
| Pareigos | solistas |
Jonas Janulevičius (1931 m. balandžio 24 d. Kaune – 2014 m. gruodžio 2 d. ten pat, palaidotas Eigulių kapinėse) – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, bosas.[1][2][3]
Biografija
redaguotiJonas Janulevičius gimė 1931 m. balandžio 24 d. Kaune Jono ir Bronislavos Janulevičių šeimoje. 1942–1949 m. mokėsi „Saulės“ gimnnazijoje, po to įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. 1948 m. aštuoniolikmetis gimnazistas Jonas Janulevičius įkūrė ginkluotą jaunimo organizaciją „Laisvės Švyturys“. Rašė ir platino atsišaukimus prieš sovietų valdžią, svarbių datų proga iškeldavo trispalvę vėliavą. 1950 m. vasario 16 d. po susišaudymo Kauno gatvėse buvo suimtas ir nuteistas 25 metams katorgos.[4][5] Būdamas tremtyje Jonas Janulevičius baigė felčerio kursus ir buvo įdarbintas felčerio ir gydytojo pareigose.[6][7] Stalinui mirus, tremties laikas buvo sutrumpintas.[8] Karagandos, Kemerovo bei Vorkutos lageriuose Jonas Janulevičius išbuvo septynerius metus.[9]
1957 m. grįžo į Lietuvą, bet Medicinos instituto priėmimo komisija priimti atgal atsisakė. Registracija Kauno mieste taip pat buvo atsakyta.[10] Jonas Janulevičius, visada mėgęs dainuoti ir turėdamas gerą balsą, nutarė pasirinkti dainavimą. Tais pačiais metais Juozo Gruodžio muzikos mokyklos direktorius, profesorius Kazys Znamenskas jį priėmė į dainavimo klasę. O po metų dėl gerų vokalinių duomenų Jonui Janulevičiui buvo pasiūlyta pereiti į Lietuvos valstybinę konservatoriją, ten jis pateko į vokalo pedagogo, docento Petro Olekos klasę.[11]
Į dar konservatorijoje bestudijuojantį jaunuolį dėmesį atkreipė Vilniaus operos ir baleto teatro vadovybė ir jam buvo patikėtos tokios partijos, kaip Ulrichas Vytauto Klovos operoje „Pilėnai“ ir Sparafučilio – Džuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“.[3] 1963 m. baigusį konservatoriją, dainininką pakvietė dirbti į Kauną tuometinis Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Vladas Varčikas. Apsisprendimą lėmė ir tai, kad Kaune gyveno dainininko tėvai, tad čia buvo pastogė ir jaunai šeimai. Nuo 1972 m. buvo solistų trupės vadovu.[12][2] Išėjęs į pensiją iki 1999 m. buvo paliktas vadovauti solistų grupei, o su scena atsisveikino 2007 m. birželio 14 d. Jono Janulevičiaus pavardę galima rasti ne vieno spektaklio programoje paminėtą kaip režisieriaus padėjėją.[13]
Joną Janulevičių dažnai galėjai pamatyti teatre su fotoaparatu, tad jis yra įamžinęs daugelio spektaklių akimirkas. Vienok tuo metu niekas nesirūpino ant nuotraukų užrašyti savo pavardės ar tikslios metrikos. Todėl susidaro daug keblumų atpažįstant jose užfiksuotus žmones ir jų vaidmenis.
Vaidmenys
redaguotiKauno muzikiniame teatre solistas debiutavo Sparafučilio vaidmeniu Džuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“. Karjeros pradžioje jam buvo skiriamos daugiausia operinės boso partijos. Dėl ligos iš teatro pasitraukus solistui (taip pat bosui) Stasiui Gedvilui, režisierius Rostislavas Andrejevas Jonui Janulevičiui patikėjo pastarojo vaidmenis.[2] Artistas sukūrė daugiau kaip šimtą vaidmenų įvairaus žanro spektakliuose – operose, operetėse, muzikinėse komedijose, miuzikluose. Tarp jo sukurtų personažų paminėtini – Komandoro vaidmuo Wolfgango Amadėjaus Mocarto operoje „Don Žuanas“, Sparafučilės ir Monteronės vaidmenys Džuzepės Verdžio operoje „Rigoletas“, Vagnerio – Šarlio Guno operoje „Faustas“, Duglaso – Franko Zupės operetėje „Dona Žuanita“[13], Benberio ir Peterio vaimenys Gerdo Načinskio miuzikluose „Mano draugas Benberis“ ir „Servus Peteri“. Pilkininko vaidmenį Frederiko Levė (vok. Frederick Loewe) miuzikle „Mano puikioji Ledi“ Jonas Janulevičius suvaidino net trijuose veikalo pastatymuose. Iš viso Jonas Janulevičius suvaidino daugiau nei 6000 spektaklių.[9][14]
Kita kūrybinė veikla
redaguotiDrauge su kitais teatro solistais dainininkas ruošė koncertines programas. Koncertavo daugelyje Lietuvos miestų, Rusijoje, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę – Vokietijoje, Švedijoje, JAV.[9][12]. Koncertams ne kartą akompanavo jo žmona, Kauno muzikinio teatro koncertmeisterė Ligija Richterytė.
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Daina Klimauskaitė, „Aktoriaus turtas – jo vaidmenys“, Kūrybinė savaitė, Kauno tiesa, 1981.04.26, N. 17,(732)
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Daina Klimauskaitė, „Aktoriaus turtas – jo vaidmenys“, Santaka, Kauno tiesa, 2001.05.26, N. 19
- ↑ 3,0 3,1 Rūta Kanopkaitė, „Dinastijoje – penki muzikantai“, Santaka, Kauno diena, 2006.04.22, p. 11-12
- ↑ Išrašas iš Lietuvos SSR VRM Karinio tribunalo nuosprendžio dėl Jono Janulevičiaus bausmės laisvės atėmimu, ištremimiant 25 metų laikotarpiui, 1950 05 15. (Šeimos archyvas)
- ↑ Solveiga Laučienė ir Valdemaras Jannuševičius, „Vasario 16-tosios Nepriklausomybės Akto įtaka „Sauliečių“ kovai už laisvę“, Kauno „Saulės“ gimnazijos laikraštis, 2007.03, N. 1 (36), p. 1-2.
- ↑ Pažyma apie felčerio kursų baigimą ir darbą felčeriu lageryje, 1957.04.14. (Šeimos archyvas)
- ↑ Pažyma apie darbą felčerio ir gydytojo pareigose Vorkutoje, 1957.02.27. (Šeimos archyvas)
- ↑ Pažyma apie ankstesnį paleidimą iš katorgos, 1957.03.21. (Šeimos archyvas)
- ↑ 9,0 9,1 9,2 „Jonas Janulevičius“, Nekrologas, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Jonas Janulevičius“, doc. D.Ja. J.-02, 2014 m.
- ↑ Kauno m. milicijos valdybos viršininko atsakymas dėl Jono Janulevičiaus registracijos Kauno mieste, 1957.05.03. (Šeimos archyvas)
- ↑ „Dainininkas Jonas Janulevičius“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Jonas Janulevičius“, doc. D.Ja. J.-05
- ↑ 12,0 12,1 G Žilys, „Charakteristika Jonas Janulevičius“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Jonas Janulevičius“, doc. D.Ja. J.-01, 1994.11.24
- ↑ 13,0 13,1 „Dona Žuanita“, Franz von Suppé 3 veiksmų operetė, programa, Kauno valstybinis muzikinis teatras, 1970 m. spalio 4 d.; KMVT archyvas, Segtuvas „Spektakliai: „Dona Žuanita““
- ↑ „Žymesni Jono Janulevičiaus vaidmenys“, Kauno Valstybinio muzikinio teatro archyvas, segtuvas „Jonas Janulevičius“, doc. D.Ja. J.-06