Kemerovas
Kemerovas – miestas Rusijoje, prie Tomės upės (greta Iskitimo upelio žiočių), 3482 km į rytus nuo Maskvos; srities centras. Prieplauka, geležinkelio stotis, oro uostas.
Kemerovas Кемерово | |
---|---|
Miesto reginys | |
Laiko juosta: (UTC+7) | |
Valstybė | Rusija |
Sritis | Kemerovo sritis |
Gyventojų | 557 119 |
Plotas | 294,8 km² |
Tankumas | 1 890 žm./km² |
Altitudė | 140 m |
Vikiteka | Kemerovas |
Kirčiavimas | Kèmerovas |
Svarbus Kuzbaso pramonės centras: išvystyta chemijos, anglies, mašinų, elektros, lengvoji, maisto, baldų, statybų pramonė. Apylinkėse gausu anglies šachtų.[2]
Mieste yra medicinos akademija, valstybinis universitetas, kultūros institutas. Teatrai (dramos, operetės, lėlių), filharmonija, cirkas, muziejai (kraštotyros, dailės), muziejus-draustinis.
Istorija
redaguotiAtsirado prie senų rusų gyvenviečių netoli Verchnetomskio ostrogo, kuris įkurtas 1657 m. (dabartinis Верхотомское kaimas). Dabartinio miesto teritorijoje 1859 m. buvo 7 gyvenvietės, tarp jų didžiausia Ščelgovas (Щеглово), minima nuo 1720 m., ir Kemerovas (Кемерово), minima nuo 1863 m.). 1907 m. pastatytos pirmosios anglies kasyklos. 1918 m. Ščeglovo kaimas performuotas į miestą Ščeglovską, į kurį įėjo ir Kemerovo kaimas. 1932 m. Ščeglovskas pervadintas Kemerovu. Srities centru tapo 1943 m.
XX a. 5–6 dešimtmetyje Kemerovo apylinkėse veikė 14 koncentracijos stovyklų, kelios jų – moterų. Kaliniai dirbo akmens anglių kasyklose, statybose, pramonės įmonėse pagalbiniais darbininkais.[3]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Таблица 5. Численность населения России, федеральных округов, субъектов Российской Федерации, городских округов, муниципальных районов, муниципальных округов, городских и сельских поселений, городских населенных пунктов, сельских населенных пунктов с населением 3000 человек и более. Итоги Всероссийской переписи населения 2020 года.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 205
- ↑ Aldona Juodvalkytė. Kemerovo. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006