Jonas Bulavas
Jonas Bulavas | |
---|---|
Gimė | 1903 m. liepos 24 d. Ginotai, Juodupės valsčius |
Mirė | 1984 m. spalio 7 d. (81 metai) Kaunas |
Palaidotas (-a) | Petrašiūnų kapinėse |
Tėvas | Jonas (1869–1946) |
Motina | Angelė (1871–1944) |
Sutuoktinis (-ė) | Elena Bulavienė |
Vaikai | Augis, Laima |
Veikla | agronomas selekcininkas |
Partija | 1950 m. SSKP |
Alma mater | 1928 m. Žemės ūkio akademija |
Jonas Bulavas (1903 m. liepos 24 d. Ginotuose, Juodupės valsčius – 1984 m. spalio 7 d. Kaune) – Lietuvos agronomas selekcininkas, žemės ūkio mokslų daktaras.
Biografija
redaguoti1920–1924 m. LKJS narys. 1925 m. baigė Dotnuvos žemės ūkio technikumą, 1928 m. Žemės ūkio akademiją. 1931 m. tobulinosi Svaliovo augalų selekcijos stotyje (Švedija).[1]
1925–1956 m. dirbo Dotnuvos selekcijos stotyje; 1940–1941 m. ir 1944–1956 m. stoties direktorius. 1940–1983 m. (su 1941–1944 m. pertrauka) dėstė Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA). 1957–1962 m. LŽŪA rektorius. Jo iniciatyva Noreikiškėse pradėti statyti nauji akademijos rūmai. 1957–1976 m. LŽŪA Augalininkystės katedros vedėjas; nuo 1961 m. profesorius. 1968 m. žemės ūkio mokslų daktaras.
1950–1958 m. SSRS AT, 1959–1962 m. LSSR AT deputatas. 1954–1959 m. LKP CK narys. Nuo 1956 m. SSRS žemės ūkio mokslų akademijos ir LSSR MA narys korespondentas. 1966–1977 m. LSSR genetikų ir selekcininkų draugijos prezidentas. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse.[2][3]
Brolis Juozas Bulavas (1909–1995).
Mokslinė veikla
redaguotiSukūrė keliolika kviečių ir miežių veislių, kviečių ir rugių hibridų (kvietrugių), miežių formų švelniais akuotais ir be akuotų. Lietuvoje rajonuotos šios jo sukurtos veislės: žieminių kviečių – „Dotnuvos 458“ ir „Mūras“, vasarinių kviečių – „Gražučiai“, „Garsas“, miežių – „Auksiniai II“, „Džiugiai“.[4][5]
Bibliografija
redaguoti- Miežiai švelniais akuotais. – Kaunas, 1937. – 24 p.
- Augalų selekcija ir sėklininkystė. – Vilnius, 1963. – 278 p.
- Bendroji augalų selekcija: vadovėlis. – Vilnius: Mintis, 1970. – 333 p.: iliustr.
Įvertinimas
redaguoti- 1965 m. LTSR nusipelnęs mokslo veikėjas
Atminimo įamžinimas
redaguoti- 1984 m. prie memorialinio prof. Jono Bulavo Augalininkystės ir selekcijos kabineto atidengta atminimo lenta
- 1985 m. LŽŪA Selekcijos ir sėklininkystės kabinetas (Studentų g. 11, 403 kab.) pavadintas Jono Bulavo vardu
- 1990 m. prie namo Kaune (Vaižganto g. 35) atidengta memorialinė lenta
- 2003 m. LŽŪA Rektorių alėjoje atidengtas paminklinis biustas (skulpt. Marijus Petrauskas) [6]
Šaltiniai
redaguoti- ↑ http://mokslasplius.lt/mokslo-lietuva/2002-2004/200314/20031416.htm[neveikianti nuoroda]
- ↑ Jonas Bulavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 302-303
- ↑ http://lma.lt/index.php?option=com_k2&view=item&layout=item&id=122&Itemid=195&lang=lt
- ↑ Algirdas Motuzas. Jonas Bulavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 588 psl.
- ↑ http://www.asu.lt/pradzia/lt/51825 Archyvuota kopija 2013-04-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=BULAVAS%20JONAS Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra
redaguoti- Profesorius Jonas Bulavas (sud. Algirdas Sliesaravičius, Juozas Mockaitis). – Kaunas: VšĮ „Linos pasaulis“, 2003. – 159 p.: iliustr. – ISBN 9955-535-15-6