Juozas Bulavas
| Juozas Bulavas | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1909 m. sausio 12 d. Ginotai, Juodupės valsčius |
| Mirė | 1995 m. liepos 20 d. (86 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
| Tėvas | Jonas Bulavas |
| Sutuoktinis (-ė) | Vanda Bulavienė |
| Vaikai | Vladas, Rita |
| Veikla | teisininkas, istorikas, mokslo, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas |
| Partija | 1931 m. LKP, 1952 m. SSKP, 1991 m. LDDP |
| Alma mater | 1931 m. Vytauto Didžiojo universitetas |
Juozas Bulavas (1909 m. sausio 12 d. Ginotuose, Juodupės valsčius – 1995 m. liepos 20 d. Vilniuje) – Lietuvos teisės istorikas, mokslo, partinis, politinis bei visuomenės veikėjas.
Biografija redaguoti
1927 m. baigė Rokiškio gimnaziją. 1927–1931 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Teisių fakulteto teisės skyriuje, 1932 m. dar baigė ekonomikos skyrių. 1932–1934 m. teisės mokslų žinias gilino Berlyno universitete.
1938–1940 m. Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjungos „Lietūkis“ poskyrio vedėjas. 1931–1938 m. LKP narys. Bendradarbiavo pogrindinėje komunistinėje spaudoje, 1932 m. žurnalo „Darbininkų jaunimas“ redaktorius. 1940 m. LSSR teisingumo ministerijos juriskonsultas. 1940–1941 m. Vilniaus universiteto prorektorius mokslo ir studijų reikalams, Teisės fakulteto docentas, profesorius. 1942–1943 m. Utenos bei Rokiškio gimnazijų mokytojas.
1944–1945 m. LSSR Valstybinės plano komisijos pirmininko pavaduotojas. 1944–1958 m. VU Teisės fakulteto katedros vedėjas. 1945–1946 m. LSSR mokslų akademijos organizacinio komiteto generalinis sekretorius. 1946–1952 m. Teisės instituto direktorius. 1948–1957 m. „Žinijos“ draugijos pirmininko pavaduotojas. 1949 m. Vilniaus universitete apsigynė istorijos mokslų kandidato disertaciją. 1950–1954 m. Vilniaus miesto tarybos deputatas. 1950–1954 m. Aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos respublikinio komiteto pirmininkas.
1953–1995 m. LMA narys korespondentas. 1953–1956 m. Ekonomikos instituto direktorius. 1956–1958 m. VU rektorius. 1959 m. pašalintas iš SSKP. 1959–1968 m. Ekonomikos instituto vyr. mokslinis bendradarbis. 1969–1973 m. Istorijos instituto teisės sektoriaus vadovas. Vadovavo 8 aspirantų disertacijoms. Parengė spaudai keletą stambių monografijų bei daug mažesnių darbų.
1988–1990 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis. 1989–1991 m. Lietuvos SSR rinkiminės komisijos pirmininkas. 1990–1991 m. rengė nepriklausomos Lietuvos Konstitucijos projektą. Nuo 1991 m. Lietuvos demokratinės darbo partijos (LDDP) narys. 1992 m. lapkričio 25 d. kaip vyriausias amžiumi Seimo narys pirmininkavo pirmajam Seimo posėdžiui.[1]
Šeima redaguoti
Broliai Jonas (1903–1984) ir Antanas (1896–1961), seserys Emilija Mieliūnienė (g. 1895), Teofilė Kažemėkienė (1898-1985) ir Adelė Ginotienė (1901–1989), žmona Vanda (1906–1999), sūnus Vladas (1936–2004), dukra Rita (1940–2010).[2]
Bibliografija redaguoti
- Tautos atstovavimo falsifikavimas buržuazinėje Lietuvoje. – Kaunas: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1949. – 159 p.
- TSRS konstitucija – nugalėjusiojo socializmo konstitucija. – Vilnius, 1955. – 23 p.
- Lietuvos darbo valstiečių ekonominė padėtis fašistinės valdžios metais. – Vilnius, 1955. – 75 p.
- Rinkimai ir „tautos atstovavimas“ buržuazinėje Lietuvoje. – Vilnius: Valst. politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 182 p.
- Vilniaus universitetas / Levas Vladimirovas, Konstantinas Jablonskis, Juozas Jurginis, Juozas Bulavas. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1956. – 109 p.: iliustr.
- Buržuazinių valstybių formos ir režimai. – Vilnius: Mintis, 1966. – 202 p.
- Buržuazinių valstybių konstituciniai institutai. – Vilnius: Mintis, 1968. – 208 p.
- Lietuvos TSR teisingumo organizacija ir valdymas (1940–1967). – Vilnius, 1968. – 100 p.
- Vokiškųjų fašistų okupacinis Lietuvos valdymas (1941–1944). – Vilnius, 1969. – 295 p.
- Lietuvos buržuazinės Laikinosios vyriausybės susidarymas ir veikla kuriant valstybės aparatą (išsp. 1972 m.) [3]
- Teisinė gamtos apsauga Tarybų Lietuvoje: straipsnių rinkinys. – Vilnius, 1984. – 118 p.
Įvertinimas redaguoti
- 1994 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas [4]
- 2010 m. atminimo medalis – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimui 20 metų [5]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Juozas Bulavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 588 psl.
- ↑ 1992–1996 m. kadencijos Seimo narys
- ↑ Juozas Bulavas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 303
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=3292
- ↑ http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=366665&p_query=&p_tr2=2