Vėžionys
 | ||
|---|---|---|
  Vėžionys |
||
| Koordinatės | 54°33′22″š. pl. 24°10′01″r. ilg. / 54.556°š. pl. 24.167°r. ilg.Koordinatės: 54°33′22″š. pl. 24°10′01″r. ilg. / 54.556°š. pl. 24.167°r. ilg. | |
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Prienų rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Jiezno seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 194 (2011 m.) | |
 Vikiteka |
VėžionysVikiteka | |
Kitos reikšmės – Vėžionys (reikšmės).
Vėžionys – kaimas Prienų rajone, 7 km į pietus nuo Jiezno, prie kelio 129 Antakalnis–Jieznas–Alytus–Merkinė . Rytiniu kaimo pakraščiu teka Verknės intakas Dzindzakė, iš vakarų prieina Šilėngirės miškas, iš pietų – Vėžiongirės miškas. Seniūnaitijos centras. Yra biblioteka (nuo 1954 m.).
IstorijaKeisti
Kaimas susikūrė XVIII a. pradžioje. Dėl maro (1709–1710 m.) visi Vėžionių gyventojai išmirė. 1861–1908 m. su pertraukomis veikė slaptoji lietuviška mokykla.
Sovietmečiu Vėžionys priklausė Jiezno apylinkei ir buvo Nemajūnų kolūkio centrinė gyvenvietė.[2]
GyventojaiKeisti
 | |||||||
| 1860 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur.[3] | 1979 m.sur. | 1987 m.[4] | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. |
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 225 | 194 | 231 | 184 | 208 | 279 | 272 | 194 |
|
| |||||||
LiteratūraKeisti
Dzindzakės žemei prabilus: Vėžionys (sud. Pranas Juozapavičius). – V.: Petro ofsetas, 2009. – 190 p.: iliustr. – ISBN 978-609-420-042-7
ŠaltiniaiKeisti
- ↑ Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
- ↑ Vėžionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. - 498 psl.
- ↑ Vėžionys. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 729 psl.
- ↑ Vėžionys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 498 psl.